Baltymų reikšmingumas sportuojant. Šiuo atveju kalbama apie sunkumų kilnojimą. Galime pakalbėti apie tai remiantis nešališka medicinos, sporto medicinos ir sporto fiziologijos bei biochemijos akimis - t.y. nešališkais eksperimentais ir bandymais patvirtinta praktika. Ją atlieka žmonės su labai brangia aparatūra, neprieinama daugeliui, tame tarpe ir profesionaliems sportininkams. Kaip nebūtu liūdna, daugumos atletų ,tame tarpe ir Mr.Olympia dalyviai, teigia, kad 1kg savo liesos kūno masės reikia 2-3,5g baltymų.

Jei sveriate 80kg, jums gali tekti suvartoti 160-280g baltymų pagal tokias rekomendacijas. Labai gaila, kad tokie nepagrysti ir nepamatuoti svaičiojimai dar vis yra populiarūs.

Žiūrint iš medicininės pusės, dar 1972 metais buvo paskaičiuotas baltymų poreikis, vėlesni bandymai tik patvirtino tai ir 2007 tyrimai praktiškai nesiskiria (tiesa pasakius kiekis netgi mažesnis).

Sportuodamas pats asmeniškai niekada nesu peržengęs 1,5g vienam savo svorio kilogramui. Visa kita - tai išmesti pinigai į balą, apsunkęs virškinimas, dujos žarnyne, ir t.t. Jei žmogus turi prastą baltymų fermentų veiklą , didesnis kiekis nieko čia nepadės, atvirkščiai, reikėtu kiekį sumažinti ir padalinti į labai mažas dalis.

Gerai, paimkime konkretų 16-17metu paauglį, sveriantį 70kg su visais jo paaugliškos fiziologijos ypatumais. Kodėl toks pavyzdys? Nes tai yra labiausiais augantis organizmas, joks kitas taip negali augti kaip jis.

Paskaičiuokime kiek jam reikėtu gauti baltymų per parą , sportuojant 6 kartus per savaitę, po 3 valandas kasdien. Manau nedaug kas sportuoja intensyviau arba didesnėmis darbo apimtimis.

Pirma galime paskaičiuoti kiek jam reikia baltymų, kad azoto balansas būtų teigiamas arba 0. Tai yra 56 gramai (maždaug 0.8g/1kg) tikrai nedaug ir manau daugelis sportuojančių šitą kiekį gauna net iš močiutės ar mamos kiaulienos kotletų.

Be abejo, greičiausiai 99,99%, o gal ir visi 100% procentų sportuojančių netenkina toks balansas ir jie nori augti augti augti.

Kad tą užtikrinti, mūsų 70kg atletui reikia 98g baltymų (1,4g/kg). Kiekis jau didesnis. Tyrimais taip pat nustatyta, kad 1,4kg lyginant su 0,9g/kg labiau skatina baltymų sintezę. Tačiau, nei 1,6, nei 3,5g/kg geriau nebus. Tiesiog 1,4g yra ta riba.

Toliau galime panarstyti detaliau kam tas paauglys sunaudoja baltymus. Taigi:
1) 28,7g pakaitalas palaikyti 0 azoto balansą, netenkant jo atstatant tokius audinius kaip oda, taip pat išsiskiria su fekalijomis.
2) 8,6g tai galima 30% procentų variacija tarp skirtingų žmonių tipų (vienų medžiagų apykaita greitesnė, kitų lėtesnė, virškinimo sistemos būklė irgi skiriasi).
3) 4,8g sunaudojama augimui. Šiaip sunaudojama mažiau, bet 4,8g tai yra maksimalioje augimo fazėje - maksimumas.
4) 7,5g netenkama prakaituojant (labai intensyvus prakaitavimas karstą dieną, dirbant didžiuliu intensyvumu).
5) 6,3g skirtas padidėjusiai raumenų masei.
6) 8,6g nurašome kaip nekokybišką proteiną su prastu pasisavinimu ir netinkamu AR santykiu. Jei negaunate proteinų vien iš agurkų ir pomidorų, tai nėra labai aktualu.
7) 39,5g gali būti sunaudojama energetinėms reikmėms, esant specifinėmis sąlygomis (labai mažai angliavandenių bei riebalų ir esant labai intensyviam krūviui).

Na ką, viso turime 104 gramus arba 1.5g/kg mūsų pasirinktam 70kg paaugliui. Ir tai įskaičiuojant pačius didžiausius ekstremumus.

Verta dėmesio