Nesintetinamos amino rūgštys

Sintetinamos amino rūgštys

Visi baltymai gyvulinės kilmės - "išbaigti", t.y. juos sudaro visos devynios nesintetinamos amino rūgštys. Vegetarinis maitinimas turi būti kuo įvairesnis jei norit gauti visas amino rūgštis. Kai baltymas suvirškinamas jis sugriūna į amino rūgštys, o po to vėl iš jų pasigamina toks kokio reikia tam tikroje organizmo vietoje. Dažniausiai pasigamina visai naujas baltymas turintis kitokias savybes, bet tam, kad organizmas galėtų pasigaminti bet kokį baltymą, jis turi turėti daug skirtingų amino rūgščių savyje.

Baltymai organizme naudojami ne vien kaip statybinė audinių medžiaga jie gali būti perdirbti į gliukozę kurį maitina audinius, bet tai įvyksta tik tada kai trūksta angliavandenių. Gliukozės formavimas iš baltymų gali vykti tiek iš baltymų kurios ką tik suvalgėte, tiek ir iš tų kurie jau seniai prisijungė prie organizmą sudarančiųjų audinių. Amino rūgštys kurias organizmas nepasisavino perdirbamos ir išvedamos kartu su šlapimu.

Rekomenduojamas baltymų kiekis yra 0,8 gramo vienam kg žmogaus masės neskaičiuojant riebalų (paskaičiuokite savo riebalų procentą, o po to ji paverskite kg ir atimkite nuo bendros masės). Bet faktas tas, kad šis kiekis yra per mažas kultūristams ir jėgos trikovininkams, dėl tos priežasties, kad jų labai didelė baltymų apykaitos sparta. Optimalus baltymų kiekis šiems žmonėms dar nenustatytas, bet manoma, kad jis yra svyruoja kažkur tarp 1 ir 2 gramų baltymų vienam kg svorio neįskaitant riebalų. Šis skaičius toks nekonkretus, nes jis labai priklauso nuo žmogaus fiziologinių savybių ir nuo to kam skirtos treniruotės: masės auginimui, jėgos didinimui ar svorio stabilizavimui (reljefo vystymui).