Nekęsk manęs

Byloje „Pasaulis prieš Mašiną“ buvo prieita nuosprendžio. Pasaulio teismo nariai skelbia tave, Mašiną, kaltu dėl to, kad esi visiškas individualistas. Be to esi kaltas dėl to, kad neperki viso to šūdo kurį mes kišame žmonėms. Trečias ir labiausiai pasibaisėtinas, yra kaltinimas rengiant sąmokslą mokyti ir kurstyti visų amžių ir rasių žmones sukilti prieš galios kontroliuotojus ir profesionalius melagius ir imti patiems kontroliuoti savo gyvenimus. Ar turi ką nors pasakyti pasiteisinimui?

Taip… eikit velniop.

Gaminiai ir pažadai, reklama ir kompromisai, turtingieji ir beturčiai, plėšrūnai ir aukos – visas pasaulis yra nesąmonė. Aš negaliu kaltinti žmogaus už norą kuo nors tikėti arba už norą tapti kuo nors daugiau negu šios liūdnos aplinkybės leidžia. Aš negaliu jo kaltinti daugiau, negu vaiką pasakiusi norą krintančiai žvaigždei. Bet kol jis tiki žvaigžde, kol jis kovoja, kad pasiektų daugiau negu prieš jį ėjusieji jis privalo būti atsargus. Jis privalo nepasiduoti vilionėms. Jis neturėtų nusipirkti vilties. Jis neturėtų klausyti pažadų. Jis neturi tikėti melu.

Tai taip sunku priminti sau, kad kas atrodo kaip laiptai į žvaigždes ištiktųjų yra klaidingas kelias į niekur. Detalės pasistatyti pastogei yra kietos ir grublėtos ir mes tai jau senai žinome. Neseniai mano vizijos buvo užstotos apgaulės debesų ir trumpesnių kelių, kure žmogų turėtų pakelti be kopimo.

„Nusipirk mūsų kompiuterinę programą ir būsi pasiruošęs pasiimti pasaulį“ Visi pamiršo apie skausmingą ir mokančią patirtį. Pamiršo, kad gyvenimas yra mūsų mokytojas, o ne kažkokia sumauta programa. „Nusipirk mūsų mašiną ir tapsi šauniu ir mėgstamu ir visada apsuptu gražių žmonių“. Pamiršta apie tai kad tikrai gražūs žmonės niekada nesiburiuos prie tokių lėkštų vaizdų. Būk atsargus nepirk svajonių. Būk atsargus, neapgaudinėk gyvenimo. „Perskaityk mūsų žurnalą ir daryk būtent taip kaip mes sakome ir tapsi 150 kilogramų žvėrimi“ Na…aš taip nemanau.

Jei nori gali tikėti melu. Gali ieškoti kompromisų jei manai, kad tai geriausia bet tu negali apgauti gyvenimo. Visi būna skolingi, visi sumoka. Štai kaip yra. Rezultatai tau nenukris iš dangaus, namai nepastatomi iš popieriaus ir svajonės nėra įgyvendinamos nusiperkant sušiktą mašiną.

Mes užaugome, kad mylėtume savo grandines. Mums reikia būti įkalintiems. Mes gyvename iš trupinių likusių po šeimininkų puotų. Aš manau kad žmonės manęs nekęs po tokių žodžių ir nuomonių… žmonės visada nemėgsta, kai jiems sakai tiesą, apie tai, kas jie yra. Man nesvarbu jei manęs nekęsit. Tai man primins, kad aš gyvas – ne auka, ne vergas priklausantis nuo šeimininko. Galbūt aš ir netapsiu Mr. Olympia, bet niekada nepirksiu to mėšlo, kurį jie man bando įsiūlyti. Tai, ką aš noriu pasiekti man yra daug daugiau negu kažkoks titulas… Aš bandau gyventi tikrą gyvenimą savo paties sukurtomis taisyklėmis.