Daugumai gliutaminas tai tik viena iš 20 amino rugščių, kurios dalyvauja baltymo gamyboje. Jis nesiskaito kaip nepakeičiama amino rūgštis, nes organizmas gali taip pat jį gaminti ir pats. Tačiau gliutaminas gali būti vienintelė svarbiausia amino rūgštis, kuri palaiko anabolinius procesus raumenyse ir apsaugo organizmą nuo griaunančios persitreniravimo įtakos.

Atrodo neįtiketina kad viena amino rūgštis gali atlikinėti tiek funkcijų. Gliutamino svarba pabrėžiama jo dideliu kiekiu audiniuose ir plazmuose. Kas atsitiks su organizmu streso būsenoje, kada gliutamino lygis pradeda kristi? Šį klausimą dažnai užduoda, taip kaip tai yra susiję su apkrovimais, kurie greitai mažina šitos amino rūgšties lygį plazmuose ir audiniuose.

Gliutaminas skaitosi ne pagrindinė amino rūgštim todėl, kad jis gaminasi organizmu ir nebūtinai jį vartoti su maistu. Nors maistas ir turi savyje gliutamino, organizmui jo būtina žymiai daugiau, kad patenkinti dideliems šitos medžiagos išeikvojimams.

Pagrindinis audinis, kuriame gaminasi gliutaminas, yra raumeninis. Raumenys gali sujunginėti amoniaką ir "glutamate", tam kad sudaryti gliutaminą. Gliutamino atsargos sudaro apie 60% nuo visų amino rūgščių, turimų raumenų ląsteliuose. Būtinybei jis išmetamas į kraują, kad aprūpinti juo kitus audinius ir padidinti jo bendrą lygį.

Esant normaliems fiziologinėms aplinkybėms organizmas gali gaminti visą gliutaminą, kuris jam yra būtinas. Balansas yra palaikomas tarp audinių, gaminančių gliutaminą, ir audinių, kurie nuo jo priklauso. Priežastis, kad daugumai audinių gliutaminas būtinas yra ta, kad jis atlieka daugumą funkcijų organizme. Jis reguliuoja amoniako lygį organizme, kuris gali būti kenksmingas ląstelėms. Amoniakas yra nauduojamas tam, kad gaminti gliutaminą ir perduoti jį į kraują. Toliau jis perduodamas į kitus audinius, kad būtų išnaudotas kaip kuras, ypač imuninės sistemos ląsteliuose. Gliutaminas taip pat dalyvauja proteino sintezės reguliavimo procese ir suteikia stiprią įtaką anabolinėms procesams. Todėl gliutaminas - viena iš svarbių amino rūgščių organizme.

Kada kūno fiziologija keičiasi kokiais nors faktoriais, tokiais kaip stresas arba liga, gliutamino poreikiai organizme gali stipriai padidėti. Viena iš streso formų taip pat yra ir darbas su svoriais, t.y. bodybildingas. Treniruočių metu gliutamino poreikis organizme padidės atsakymui į stresą. Rezultate gliutamino lygis plazmoje staigiai krenta. Kad papildyti šitas atsargas, raumenys pradeda išskirti gliutaminą iš atsargos į kraują.

Intensyvesni pratimai taip pat priveda prie pieno rūgšties gamybos ir amonijos raumenyse. Kad susidoroti su šitomis kenksmingomis medžiagomis, staigiai didėja gliutamino gamyba iš "glutamate" ir amoniako, viršijamas gliutaminas transportuojasi į kraują ir jo lygis padideja 5 minučių bėgyje pratimo atlikime. Rezultate dauguma audinių kurie neturi galimybės gaminti gliutaminą, apsirupina juo pakankame kiekyje pratimų atlikimo metu.

Intensyvesni pratimai taip pat priveda prie katabolinių hormonų sekrecijos, tokių kaip "corticosteroids". Šitie "glucocorticoids" taip pat išnaudoja gliutamino atsargas raumenyse. Šitie kataboliniai steroidai priveda prie to, kad gliutaminas toliau tęsia išmetinėtis į kraują netgi po to, kai pratimus nustoja atlikinėti ir organizmui daugiau gliutaminas nereikalingas dideliame kiekyje. Rezultate gliutamino atsargos žymiai išsisemė.

Skysčių kiekis ląsteliuose gali keistis per keletą minučių. Nustatyta, kad vandens kiekis ląstelėje įtakoja jos metabolizmui, ypatingai baltymo sintezei. Kada ląstelės pripildytos vandens, tai stabdo baltymų, glikogeno ir gliukozės ardimą. Tai taip pat stimuliuoja baltymo ir glikogeno sintezę.

Eksperimentai parodė kad jeigu raumenų ląsteles patalpinti į tirpalą, kuriame būtų insulinas ir amino rūgštys, insulinas transportuoja amino rūgštys į ląsteles ir padidėja proteino sintezė. Baltymo sintezė taip pat gali būti padidinta ląstelių patalpinimu į švaru vandenį būdu. Įdomu tai, kad kada ląsteles įdėda į druskinį tirpalą, jos greitai praranda vandenį.

Žmonės, kurie rimtai užsiiminėja su svoriais, turi tiksliai sekti pagal ribas tarp persitreniravimo ir nepakankamo intensyvumo.

Persitreniravimas atsiranda kada intensyvumas nėra subalansuotas su atsistatymu. Jeigu žmogus peržengė šitą ribą ir įžengė į persitreniravimo zoną, visos jo pastangos pradės duoti atvirkštinį efektą. Kuo daugiau jis dirba, tuo mažiau jis gauna.

Nesunku suprasti, kad tai prives prie gliutamino atsargų ištuštinimo, o taip kaip šitų atsargų atsistatymui yra nepakankamai laiko, tai kiekvieną dieną gliutamino lygis prades mažėti. Žmonės kurie kenčia nuo persitreniravimo, taip pat daugiau jautresni ligoms ir infekcijoms dėl nusilpusios imuninės sistemos. Todėl yra prasmė vartoti preparatus, kurių sudėtyje yra gliutaminas. Tai padidina jo turimą kiekio lygį plazmoje ir jo atsargas raumenyse.

Gliutaminas nėra skaitomas nepakeičiamas amino rūgščių atžvilgiu, todėl kad organizmas jį ir pats gamina. Tačiau profesionalai skaito jį nepakeičiamu. Treniruočių intensyvumas priveda prie jo didelių atsargų išnaudojimų, kurie negali laiku atsistatyti.