Pradžia » Maisto papildai » Vitaminai ir mineralinės medžiagos: nuo A iki Z
Vitaminai ir mineralinės medžiagos: nuo A iki Z

Vitaminai ir mineralinės medžiagos: nuo A iki Z

Vitaminai ir mineralinės medžiagos: nuo A iki Z
4.5 (90%) 10

Pakankamas vitaminų bei mineralinių medžiagų kiekis užtikrina tinkamas organizmo funkcijas. Priešingu atveju, trūkstant vitaminų bei mineralų lėtėja ne tik progresas sportuojant, tačiau didėja ir grėsmė sveikatai.

Vitaminai

Vitaminai – smulkiamolekuliai organiniai junginiai, kurie turi būti gaunami su maistu ir organizmo naudojami ne energijai išgauti (kaip kad maistas), o kaip valdymo, kofermentinės ir panašios medžiagos. Paprastai organizmas vitamino molekulių negamina visiškai arba gamina pernelyg mažai.

Pavadinimas Funkcija Požymiai, kad jo trūksta Kur daugiausia yra
Vitaminas A (retinolis) Palaiko ląstelių veiklą Sutrinka regėjimas, sausėja oda lūžinėja nagai Gyvūninės kilmės maisto produktuose: kiaušinio trynyje, svieste, kepenyse. Sintetinamas iš karotino (yra morkose).
Vitaminas B1 (tiaminas) Būtinas fermentų sudėčiai Beriberio liga, nervų ligos Javų grūdų luobelėje, rupioje duonoje.
Vitaminas B6 (piridoksinas) Svarbus azoto, riebalų apykaitai, yra fermentų sudėtyje Sutrinka centrinės nervų sistemos veikla, pažeidžiama oda. Sintetinamas organizme. Žuvyje sėlenose, mielėse, pupelėse, žirniuose, mėsoje, kepenyse.
Vitaminas B12 (ciankobalaminas) Svarbus riebalų apykaitai, kraujodarai, fermentų veiklai Piktybinė anemija, virškinimo ligos Sintetinamas organizme. Kepenyse, inkstuose, žuvyje.
Vitaminas C (askorbino rūgštis) Svarbus sintetinant baltymus, medžiagų apykaitai Skorbutas, greitas nuovargis, neatsparumas ligoms Erškėtuogėse, juoduosiuose serbentuose, citrusiniuose vaisiuose, špinatuose, kopūstuose.
Vitaminas D (kalciferolis) Reguliuoja kalcio ir fosforo apykaitą Rachitas Žuvų taukuose, svieste, grietinėje, kiaušinio trynyje.
Vitaminas E (tokoferolis) Riebiųjų ląstelių veiklai Sumažėja lytinių hormonų Daigintuose grūduose, aliejuje, piene, mėsoje, erškėtuogėse.
Vitaminas PP (nikotinamidas) Reikalingas fermentuose Pelagra (pleiskanoja oda) Duonoje. Grikiuose, ryžiuose, bulvėse, morkose, žuvyje, mėsoje.

Mineralinės medžiagos

Mineralai, kaip ir vitaminai, yra būtini žmogaus organizmui. Jų reikia organizme vykstančioms gyvybinėms reakcijoms – fermentų, vitaminų, hormonų, vandens apykaitai, nervų sistemos veiklai, kraujo ląstelių gamybai, širdies, raumenų darbui, nervų sistemos veiklai. Gaunant pakankamai mineralinių medžiagų didėja organizmo atsparumas infekcijoms. Mineralai svarbūs kaulų, dantų formavimuisi, augimui.

Mineralai skirstomi į dvi grupes – makroelementai ir mikroelementai:

  • makroelementai – natris, kalis, kalcis, magnis, fosforas, chloras, siera, geležis.
  • mikroelementai – alavas, cinkas, chromas, fluoras, jodas, kobaltas, manganas, molibdenas, nikelis, selenas, silicis, vanadis, varis.

Makroelementais laikomos tos mineralinės medžiagos, kurių kiekis organizme didesnis. Tos mineralinės medžiagos, kurių organizme randama mažais kiekiais, vadinamos mikroelementais.

Kokių mineralinių medžiagų tau trūksta?

Tavo gyvenimo būdas dažnai lieka kaltas dėl to, kad tavo organizme trūksta vienų ar kitų mineralinių medžiagų.

Jeigu tu… Tau greičiausiai trūksta
Dažniausiai maitiniesi konservais ir pusiau fabrikatais Mg, Ca, K, Co, Mn
Nemėgsti daržovių ir juodos duonos, vaisius valgai retai Kalio, Magnio
Visiškai nevalgai žuvies Jodo
Mėgsti saldumynus ir nemėgsti ilgai valytis dantų Floro
Vartoji daug alkoholio Magnio ir Cinko
Dar nemetei rūkyti Seleno
Negali gyvent be juodos kavos ar stiprios arbatos Geležies
Dažnai vartoji antibiotikus Kalio ir Magnio
Kelis kartus į savaite vartoji nuskausminančiuosius Geležies
Tau reguliarios problemos su skrandžiu Na, K, Fe, Zn, Cr
Tau amžinas stresas Kalio, Magnio, Cinko
Laikaisi dietos, per dieną suvartoji mažiau 1500kcal Visų mikroelementų

Makroelementai ir mikroelementai

Kalis(K) Paskirtis: katu su Natriu reguliuoja tavo vandens-druskos apsikeitimą. Prižiūri, kad tavo širdis taisyklingai muštu ir, kad tavo nervai ir raumenys dirbtų be priekaištų.Kai trūksta: Širdies ritmo sutrikimai, raumenų silpnumas, pablogėjąs virškinimas. Stresas, antibiotikai, raminantys preparatai staigiai sumažina kalio skaičių organizme.Perdozavimas: Dažniausiai kalio perteklius iškeliauja iš organizmo kartu su šlapimu. Jei blogai dirba inkstai kalis gali sukelti nervų ir kraujagyslių sistemų ligas.

Kur gauti: Soja, pupelės, avokadai, bananai, varškė, džiovintos vynuogės (rezinos), pomidorų sultys, keptos bulvės.

Dienos dozė: 2g

Geležis (Fe) Paskirtis: dalyvauja kvėpavimo ir kraujo aprūpinimo deguonimi procesuose. Geležis- sudėtinis hemoglobino komponentas. Hemoglobinas transportuoja deguonį iš plaučių į kraują ir pristato jį vidiniams organams ir pasiima CO2 „atgaliniame reisie“.Kai trūksta: Geležies trūkumas daug laiko gali būti nepastebimas iki to laiko kol neišsivystė anemija (mažakraujistė). Simptomai – išblyškęs veidas, silpnumas, sukasi galva, uždusimas ir pastovus nuovargis.Perdozavimas: perdozuoti geležies valgant daugybę jos turinčius produktus praktiškai neįmanoma.

Kur gauti: Pupelės, mėsa, kepenys, grikiai, obuoliai, duona.

Dienos dozė: 20mg

Fosforas (P) Paskirtis: atsakingas už energijos paskirstymą.Kai trūksta: fosforo mes suvartojame labai daug todėl pasiekti jo trūkumo galima tik labai retais atvejais kai susergama inkstų ligomis ir organizme trūksta vitamino D. Tokiu atveju kaulai pradeda prarasti fosforą ir jie išsikreivina.Perdozavimas: Kai perdozuojama fosforu organizmas pradeda blogai skirstyti Magnį irKalcį.

Kur gauti: sūris, jautiena, kepenys, žuvis, balta duona, kiaušiniai, pienas, jogurtas.

Dienos dozė: 1,2-1,4g

Manganas(Mn) Paskirtis: Manganas aktyvina fermentus, atsakingus už tavo seksualius sugebėjimus. Kita jo atsakomybė tai kraujo gamyba. kurioje jis dalyvauja vėlgi kaip fermentas. Ir dar jis padeda kepenims atsikratyti pavojingomis medžiagomis, kurios prisikaupia joje.Kai trūksta: Natūraliais būdais niekaip nepritrūksi mangan,o net mokslininkai tai padarytu labai sunkiai ir tik laboratoriniu būdu.Perdozvimas: perdozuoti jo taip pat negalima.

Kur gauti: Juoda duona, rudi ryžiai, bulvės, soja, špinatas, inkstai, bananai.

Dienos dozė: 2-10mg

Kalcis (Ca) Paskirtis: normalus suaugęs žmogus savo organizme turi apie 1,2kg kalcio.Augant kalcis būtinas- jis atsako už kaulų ir dantų formavimasį. Be to jis sugeba pasipriešinti alerginėms reakcijoms ir depresijoms.Kai trūksta: veda prie kaulų silpnėjimo ir didina riziką susilaužyti kaulus.Perdozavimas: kai kalcio per daug organizmas pradeda daug blogiau priimti magnį. Kai kalcio organizme labai daug prasideda druskų nusistovėjimas sąnariuose.

Kur gauti: Pieno produktai, džiovinti vaisiai.

Dienos dozė: 1,0-1,2g

Floras (F) Paskirtis: Dalyvauja skeleto augime. Stiprina dantų emalį, pastebimai pakelia dantų atsparumą kariesui. Kartu su kalciu padeda užgydyti lūžius.Kai trūksta: kai floro maža dantys pasidaro silpni, o kaulai trapūs. Kartais floro pasisavinimui trukdo labai didelė magnio, aliuminio arba kalcio koncentracija organizme.Perdozavimas: labai ryškios baltos dėmės ant dantų, kaulų išlinkimai, druskų susikaupimai sąnariuose.

Kur gauti: geriamas vanduo, graikiški riešutai, pienas, juoda arbata, špinatas, raudona žuvis.

Dienos dozė: 2-3mg

Natris (Na) Paskirtis: Natris dirba kartus su kaliu – jie yra atsakingi už gerą „vandentiekio“ veikimą jūsų organizme. nervų ir raumenų ląstelės veikia tik elektrolitinėje aplinkoje kuria sukuria Natris ir Kalis. Taip pat kalis prižiūri kad į kraują savo laiku būtų pristatytos aminorūgštys ir cukrus.Kai trūksta: Galvos skausmai, nuovargis, traukuliai, mažas kraujo spaudimas.Perdozavimas: Jeigu kepenys sveikos jos lengvai pašalina natrio perteklių. Natrio perdozavimas kai persudomas maistas veda prie skysčių užsilaikymo organizme, širdies, kraujagyslių ir kepenų perkrovimo.

Kur gauti: virta druska, dešra, konservai, minkšti sūriai, žuvis ir mėsa.

Dienos dozė: 3-6g

Varis (Cu) Paskirtis: reikalingas tam kad sintezuoti pegmentus kurie nudažo tavo odą, akis, plaukus. Be to jis reikalingas vidinei sekrecijai ir baltymų apsikeitimui. Kartu su Vitaminu C ir geležimi varis gamina hemoglobiną.Kai trūksta: nuosėdos ant kraujagyslių sienelių, pigmentų sutrikimai, nervų sistemos sutrikimai, kaulų augimo pablogėjimas – visa tai rezultatas to kad jūsų organizmas gauna per mažai vario. Kartais organizmas negali priimti vario nes kūne per daug cinko.Perdozavimas: priveda prie visos žarnų floros žuvimo. Blogiausiu atveju gali atsisakyti kepenys.

Kur gauti: juoda duona, bulvės, šokoladas, soja, kokoso riešutai, kava, kepenys.

Magnis (Mg) Paskirtis: kontroliuoja raumenys. Neleidžia vystytis aterosklerozei ir kraujagyslių ligoms. Saugo ląsteles nuo žuvimo organizmą užvaldžius stresui. Prideda elastingumo raumenims ir šiek tiek padeda jiems augti.Kai trūksta: po truputi mažės tavo galimybė susikoncentruoti, padidėja susinervinimas, atsiras nedidelis raumenų skausmas.Perdozavimas: sveikas žmogus lengvai atsikrato magnio pertekliaus – per kepenys, žarnyną ir prakaitą. Bet nesveikos kepenys gali laikyti magnį organizme ir privesti prie nervų sistemos ligų.

Kur gauti: kokao pupelės, pupelės, žirniai, javų grudai, riešutai, medus, žalumynai, duona, jūros produktai

Dienos normas: 300-400mg

Jodas (I) Paskirtis: būtinas hormonų sistemos veikimui ir skydliaukes egzistavimui.Kai trūksta: veda prie visu organizmo funkcijų sutrikimo – medžiagų apykaitos pažeidimų, potencijos ir apvaisinimo galimybės praradimo, depresijų, raumenų silpnumo ir prie kitokių negerovių.Perdozavimas: per didelė jodo koncentracija gali privesti prie taip vadinamo jodizmo t.y. slogos, inkštirų ir odos išbėrimo. Bet tokia koncentracija neįmanoma valgant jodą kartu su kitais maisto produktais. Dažniausiai tai priežastis labai ilgo preparatų kuriuose daug jodo vartojimas.

Kur gauti: jūros kopūstai, juoduotoji druska, jūrų žuvis, šampinionai.

Dienos dozė: 100-200mkg

Cinkas (Zn) Paskirtis: didina imunitetinės sistemos atsparuma. Padeda greičiau užgyti žaizdoms, kovoti su sloga ir uždegimais. Cinkas atsako už vyrų vaisingumą ir reguliaru jo gormonų pasigaminimą. Be to, cinkas stimuliuoja prostatos darbą.Kai trūksta: veda prie imuniteto mažėjimo, odos ligų ir potencijos silpnėjimą.Perdozavimas: cinko perdozavimas praktiškai neįgyvendinamas uždavinys, nebent leistis jį į save kaip injekcijas. Labai retais atvejais perdozavimas sukelia žarnyno ligas ir problemas su raumenų koordinacija.

Kur gauti: kepenys, mėsa, suris, kiaušiniai, krevetės, grybai, saulėgrąžos.

Dienos dozė: 15mg

Selenas (Se) Paskirtis: apsaugo nuo laisvų radikalų ir nuodingų medžiagų. Suriša sunkiuosius metalus, todėl labai efektyvus kai apsinuodijama gyvsidabrio ar kitais sunkiųjų metalų garais. Padidina imuniteta ir pakelia vyrus vaisingumo prasme. Seleno veiksmingumas stiprėja kai organizme daug vitamino E.Kai trūksta: dažniausiai priveda prie imuniteto sumažėjimo ir širdies darbo sutrikimų.Perdozavimas: atsiranda tik labai ilgą laiką per dieną suvartojant daugiau nei 1mg. Simptomai – slenka plaukai, nagai auga keliais sluoksniais, silpnumo jausmas.

Kur gauti: ungurys, jūrų žuvys, omaras, vištienąir makaronai.

Dienos dozė: 20-100mkg

Kobaltas (Co) Paskirtis: kobaltas pagrindinis komponentas kuriant eletrocitus (kraujo kūneliai). Be to jis pagrindinis žarnyno komponentas kai kalba užeina apie vitamino B12 sintezinimą. Jis stimuliuoja daugybės svarbių fermentų susidaryma, kurie atsako už kovą su laisvaisiais radikalais.Kai trūksta: mažina elitrocitų skaičių. Jei pas tave gastritas tu negali pamiršti apie produktus turinčius kobalto.Perdozavimas: gali privesti prie viduriavimo, o apsinuodijimai kobaltu (pvz.: jo dažais) priveda prie labai nemalonių ir povojingų širdiies ir kraujagyslių ligų.

Kur gauti: makaronai, duona, arachisas, krevetės, kepenys, kiaušiniai, jautiena.

Dienos dozė: 40-70mkg

Chromas(Cr) Paskirtis: chromas vienas iš insulino sudėtinių dalių, todėl jis padeda iš kraujo ištraukti ir sunaudoti nereikalingą cukrų. Be to insulinas (todėlir chromas) gali kovoti su cholesterinu.Kai trūksta: chroniškas chromo deficitas gali privesti prie diabeto ir cholesterino lygio kraujyje pakilimo. Bet tai labai reta nes chromas yra daugelyje maisto produktų sudėtyje.Perdozavimas: Priveda prie visokių negerovių skrandyje, o vartojamas ypač didelėmis dozėmis priveda prie kepenų ir odos lygų.

Kur gauti: kukurūzai, mėsa, juoda duona, bulvės, juoda arbata.

Dienos dozė: 50-200mkg

Mikroelementų mūsų organizmuose iš tiesų labai nemažai, pavyzdžiui 70kg sveriančio žmogaus organizme apie 4 kg sudaro gryni mikroelementai. Jeigu juos visus pašalinti – kūnas tiesiog kaip koks siūlas grius ant žemės, nežiūrint į tai, kad visi baltymai, riebalai ir angliavandeniai liks.

Organizmo nevyksta neviena reakcija kurioje nedalyvautų mikroelementai. Nežiūrint į jų svarbą, organizmas mikroelementų visiškai netaupo. Kiekvienas lašas prakaito, kraujo, ašaros, kiekvienas skystis savyje turi vienų ar kitų mikroelementu.

Prakaituodamas tu prarandi daugybę tau reikalingų medžiagų ir ne tik prakaituodamas… Ir nėra jokios garantijos, kad pietaudamas tu gražinsi juos visus atgal į savo vietas. Žinoma, į tavo meniu įeina daugybė metalų ir nemetalų, bet pabandyk atspėti kokio būtent tau dabar reikia. Pajausti tu šito negali – galvojama, kad tik nėsčios moterys jaučia kokio joms mikroelemento reikia ir iškarto siunčia savo vyrus nupirkti viena ar kitą defecitinį produktą, kuriame yra šis mikroelementas. Visi, kas nėra nėsčios moterys, skaitykite toliau, kad sužinotumėte, kaip protingai maitinantis gauti kuo daugiau jums reikalingų mikroelementų.

Kada vartoti vitaminus ir mineralus?

  • Per mažai gaunant su maistu (pvz.: kai mityba nesubalansuota, valgant nereguliariai, greito maisto įstaigose, mažai šviežių vaisių ir daržovių, ypatingai žiemą kai vitaminų daržovėse itin mažai)
  • Kai sutrikęs įsisavinimas žarnyne (pvz.: sergant kai kuriomis žarnyno ligomis, vemiant, viduriuojant)
  • Kai padidėjęs poreikis (pvz.: sportuojant ar dirbant sunkų fizinį darbą)
  • Kai padidėjęs netekimas skysčių (pvz.: gausiai prakaituojant ryškinantis)

Vitaminų ir mineralų poreikis

Svarbu suvartoti optimalų kiekį, kadangi tiek vitaminų ar mineralų trūkumas, tiek jų perteklius gali sukelti organizmo fiziologinius sutrikimus. Organizmui gaunant vitaminų nepakankamai vystosi hipovitaminozė, gaunant jų per daug – hipervitaminozė.

Dabar vitaminai ir mineralai išleidžiami saugiomis dozėmis ir su rekomendacijomis, kaip juos vartoti, todėl per dozuoti tampa praktiškai neįmanoma. Nurodoma dozė ir kiek procentų ta dozė sudaro rekomenduojamos paros normos (RPN).

RPN yra ta mažiausia vitamino dozė, kurią vartodami kasdien neturėsime šio vitamino trūkumo. Tačiau trūkumo neturėjimas, mūsų atveju, nereiškia optimalaus kiekio. Jei mūsų tikslas bus, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų prevencija ar maksimalus augimas sportuojant ši dozė gali viršyti RPN 3-5 ar 10 kartų.

Paros normos

Vitaminas RPN NOAEL LOAEL
Vitaminas A µg 800 3000 6500
Beta-karotenas mg 25 Nenustatyta
Vitaminas D µg 5 20 50
Vitaminas E µg 12 800 Nenustatyta
Vitaminas K µg 75 30000 Nenustatyta
Vitaminas C mg 80 Daugiau nei 1000 Nenustatyta
Tiaminas (B1) mg 1,1 50 Nenustatyta
Riboflavinas (B2) mg 1,4 200 Nenustatyta
Niacinas (B3) mg 16 1500 3000
Piridoksinas (B6) mg 1,4 200 500
Folio rūgštis µg 200 1000 Nenustatyta
Vitaminas B12 µg 2,5 3000 Nenustatyta
Biotinas µg 50 2500 Nenustatyta
Pantoteno r. mg 6 1000 Nenustatyta
Kalcis mg 800 1500 Daugiau nei 2500
Fosforas mg 700 1500 Daugiau nei 2500
Magnis mg 375 700 Nenustatyta
Chromas µg 40 1000 Nenustatyta
Varis mg 1 9 Nenustatyta
Jodas µg 150 1000 Nenustayta
Geležis mg 14 65 100
Manganas mg 2 10 Nenustayta
Molibdenas µg 50 350 Nenustayta
Selenas µg 55 200 910
Cinkas mg 10 30 60

NOAEL (angl. No Observed Adverse Effect Level) – didžiausias vitamino ar mineralo kiekis, kurį vartojant žmonėms šalutinių poveikių nepasireiškia.

LOAEL (angl. Lowest Observed Adverse Effect Level) – mažiausias vitamino ar mineralo kiekis, kurį vartojant gali atsirasti nepageidaujamų poveikių.

RPN ( angl. Recommended Daily Allowance – RDA) – rekomenduojama paros norma, t.y. minimalus vitaminų kiekis, kurį reikia suvartoti norint išvengti ligų.

Verta žinoti

Maitinkis įvairiai. Kuo įvairesnis tavo meniu tuo daugiau šansų kad tau netrūks nei vieno mikroelemento. Bet netgi pats įvairiausias meniu negarantuoja tai kad tu įvykdei visus savo organizmo užsakymus. Nes kai gamini valgyti tu dažniausiai prarandi daugybę mikroelementų. Pavyzdžiui šviežios daržovės po 5min. verdančiame vandenyje praranda apie 3/4 savo mikroelementų.

Grilis, fritiurinė ir keptuvė sulaiko mikroelementus geriau nei puodas su verdančiu vandeniu. Kuo daugiau skysčio aplink produktą, tuo daugiau mikroelementų bus prarasta. Žinoma dėl to nuo išvirto maisto atsisakyti negalima bet panaudota vandenį geriau naudoti sriubai ar kaip padažą.

Kuo mažiau pjaustytas produktas tuo daugiau mikroelementų jame lieka. Pjaudamas produktą tu ardai jo ląsteles iš kurių išteka sultys kartu su savimi išnešdamos daugybę mikroelementų. Kuo aštresnis tavo peilis tuo mandagiau jis elgesi su ląsastelėmis. Ir plauti daržoves ar vaisius reikia iki to kaip jas pradedi pjaustyti, net šaltas vanduo išnes beveik visus mikroelementus iš pažeistų ląstelių.

Užšaldymas beveik nepakeičia produkto mineralinių medžiagų, ko nepasakysi apie konservavimą. Pusiau fabrikatai išlaiko tik 40% pradinių mineralinių medžiagų. Jeigu tu priverstas maitintis konservais ir pusiau fabrikatais tai nepamiršk sutvirtinti save daržovėmis ir vaisiais. Kas liečia mikroelementus tabletėse ir kitokiuose „kombikormuose“ tai joks mokslas dar neįrodė kad jie iš tikrųjų veikia nors farmakologija juos leidžia didžiuliais kiekiais.

Mineralinis ir mineralizuotas vanduo tai garantuotas mikroelementų teikėjas. Magnis, natris, siera, kalcis, kalis – visi šitie būtini elementai būna mineraliniame vandenyje ir organizmas juos labai lengvai įsisavina. Kam kokį vandenį gerti? Sportininkams reikalingas magnis ir kalcis (kad palaikytų raumenys ir nervus darbinėje fazėje) o tiems kas meta kilogramus ir laikosi dietos – natris ir chloridas.

Apibendrinimas

Gaila, bet dar iki šiol niekas nerodo būdo greitai sužinoti, kokių būtent mikroelementų jums trūksta šiuo momentu. Mokslininkai bando tai nustatinėti pagal nagus ir plaukus, gal kada nors užsidėję ant galvos kokią specialią kepurę sužinosime ko mums trūksta ir iškarto šokt prie stalo valgyti vienokio ar kitokio maisto. Kol kas mokslininkai gali tik pasakyti, kokie žmonės rizikuoja labiausiai tapti mikroelementų stokos aukomis – tai alkoholikai, žmonės kurie geria daug kavos, žmonės kurie gyvena stresinį gyvenimą, taip pat žmonės dažnai naudojantys medikamentus.

Be aukščiau minėtu žmonių į rizikuojančių grupę įeina sportininkai dėl to, kad sunaudoja labai daug energijos ir labai prakaituoja), bet šios dvi žmonių kategorijos dažniausiai prižiūri savo sveikatą todėl jų atveju rizika mažesnė.

Rūpinkitės savo organizmu, sėkmės!

This entry was posted in Maisto papildai. Bookmark the permalink.

Haya Labs Magnesium Citrate 100 tabl.Haya Labs Magnesium Citrate 100 tabl.Haya Labs Magnesium Citrate sudėtyje esantis magnio citratas yra maisto papildas, kuris padeda gamintis energijai ląstelėse, greitina medžiagų apykaitą, stimuliuoja raumenų, nervų ir kraujagyslių sistemų funkcionavimą.Sužinok daugiau!

Parašykite komentarą

Amix Nutrition maisto papildai
MPP apranga