Kulturizmas.net diskusijų forumas

dekuj:nykstys:

svx visi: mano treniruote trunka apie gera val. as per treniruote isgerius apie litra vandens ar tai gerai ar blogai?

Kontroliuojamas Įniršis


Žmonės spokso į mane. Gatvėje, banke, supermarkete. Aš girdžiu sakant "Pažiurėk į jį..." arba "Oho koks jis didelis..." ar "Man tai negražu..." Ką, ar aš narve kažkokių tai išsigymelių parodoje? Ką, vien tik todėl, kad kietai sportuoju ir gerai valgau? Žinoma, sporto salėje bei pasirodymų metu, kai aš užimu pirmąsias vietas, mane visi gerbia. Bet "paprastame" pasaulyje į mane visi spokso, kalba... utiutiu... kas čia per nesąmonės.

Išlaisvink viduje tūnantį Žvėrį. Nebijok to. Bet tu turi žinoti tam tinkamą laiką. Ne, ne tada kai važiuojant į darbą papuoli į mašinų kamštį. Ne, ne tada kai  bosas gauną malkų nuo savo boso ir po to išsilieja ant tavęs. Ne, ne tada kai draugė eilinį kartą kliedi nesąmones. Ne, šie visi momentai netinkami vidinio Žvėries išsiveržimui.

Aš jį išlaisvinuI --paleidžiu nuo grandinės--Pirmadieniais, Antradieniais, Ketvirtadieniais, Penktadieniais ir Šeštadieniais, kai aš kovoju su svoriais. Taip, po mirties traukos apšilimų, ant štangos sukrauta beveik 300 kg, ir aš turiu tą kekšę pakelti nuo žemės. Kelti virš kelių... Vėl nuleisti... Ir dar pakartoti tris kartus... Būtent dabar yra laikas išleisti Žvėrį. Kai aš treniruojuosi kietai ir sunkiai, tada aš pasitelkiu tai, ką vadinu "Kontroliuojamu Įniršiu".  Taip, kontroliuojamu... 

Aš galvoju apie visą tai, ko negaliu "kontroliuoti" -- mašinų kamščius, apie klykiantį savo bosą, apie kvailą ginčą su savo mergina... Tada, kai mano rankos išteptos kreida, kai diržas užveržtas taip kietai, kad net plęšia odą, mano blauzdikaulis nubrozdintas nuo prieštai darytų priėjimų ir paskutinis priėjimas laukia ant žemės priešais mane, štanga ir svoriai šaukia "Tu manęs nenugalėsi, aš nugalėsiu tave"...  Tą dieną štanga buvo atplėšta nuo žemės keturis kartus su subraižytom rankom ir krūvinom nuospaudom.

Mes turime išnaudoti šį "Kontroliuojamą Įniršį" savais tikslais. Žinoma, dažnai norisi išsiliet, matant kokios nesąmonės dedasi pasaulyje. Štai nutūkęs storulis su lašininėm ištežusiom kojom ir stora šikna kovoja dėl paskutinio šokoladinio pirago gabaliuko. Arba kaip dėl žymiausios penktadienio razės "Tu gali praleisti vieną teniruotę... Dėl to nesusitrauksi. Varom geriau pasilinksminti." Tiesą sakant aš norėčiau jam pasakyti "Klausyk, ponas vakarėlių vilkę, tu atrodai kaip pagalys... Laiminga valanda man yra geros 60 minučių sporto salėje. Tau irgi būtų neprošal padirbėti ant savo basliukų, kad jos taptų panašios į rankas ir tiktų ne tik kompiuterinės pelės stumdymui..."  Bet ne, mano Žvėris lieka viduje, aš jį suvaldau ir tiesiog nusišypsau, bei linkteldamas galva atsakau "Taip, gerai". Ir tada mano veide vėl pasirodo šypsena, nes aš žinau, kad šiandien yra penktadienis, ir kad šiandien, kai aš būsiu prisikrovęs krūvą svorių, kurie galėtų mane sutraiškyti, mano Žvėris vėl pasirodis, jis vėl išsiverš į laisvę...

o jei begioju ir ruosiuosi grynai varzyboms ir kilnoju stangas tai gerai ar ne