Kulturizmas.net diskusijų forumas

Ir dar vienas mitas/tiesa?! Dar bande mane itikint,kad moteriai isvis neverta sportuot negimdzius. Tik po to. Nes tipo kunas sportuojancios tampa tvirtas,stangrus,o nestumo metu augs svoris ir visur atsiras strijos,tipo oda stortuojancios neelastinga,o l.stangri.
Vat kiek bajku prisiklausiau. Ir cia irgi gincijausi. Juk cia ne nuo sporto,o nuo odos priklauso ar bus strijos. Jeigu apimtis dideja sparciai,o oda nespeja prisitaikyt prie tokio tempo,tai ji skyla ir atsiranda strijos. Tai juk ne tik augant riebalui,bet ir sportuojantiems kiek vyrams,taip ir moterims strijos nesvetimos .

women, maziau klausyk visu ten isminciu. jei sveikai sportuoji tau  ne gali, bet bus tik geriau. bet kuriuo gyvenimo atveju.

Labukas.Jei jau kada rimciau sportavai,tai  15-20 treniruciu padarys savo,raumenys viska atsimena.

Women rašė:

Ir dar vienas mitas/tiesa?! Dar bande mane itikint,kad moteriai isvis neverta sportuot negimdzius. Tik po to. Nes tipo kunas sportuojancios tampa tvirtas,stangrus,o nestumo metu augs svoris ir visur atsiras strijos,tipo oda stortuojancios neelastinga,o l.stangri.
Vat kiek bajku prisiklausiau. Ir cia irgi gincijausi. Juk cia ne nuo sporto,o nuo odos priklauso ar bus strijos. Jeigu apimtis dideja sparciai,o oda nespeja prisitaikyt prie tokio tempo,tai ji skyla ir atsiranda strijos. Tai juk ne tik augant riebalui,bet ir sportuojantiems kiek vyrams,taip ir moterims strijos nesvetimos .

cia tai tiesa-kaimyne sake jog ji sportavo pries nestuma intensyviai ir dabar yra striju,nes tvirtas kunasnegalejo daug temptis

hm...šiuo klausymu reikia pas atitinkama gydytoja kreiptis.

Strijų atsiradimui nemažai turi  įtakos genetinis polinkis į jas ir nereikėtų viso to sieti su tuo, jog negimdžiusioms moterims negalima intensyviai sportuoti.

Paskutinį kartą taisė gurga (2009-01-25 21:37)

LiveGirl rašė:

sonata1 rašė:

geriau sesios strijos nei viena lashiaku rinke

Pritariu

Liko tik tos senosios,su kuriomis irgi imanoma dalinai susidoroti Na bent pas mane,net vyras is arti nepastebi

Labai MYLI tai ir nepastebi

Paskutinį kartą taisė gurga (2009-02-22 23:11)

Affe rašė:

Gal kas gali paaiškinti populiarią mitologiją "Sportuojant riebalai virsta raumenimis". Populiari tarp moterų. Užsiaugini per metų metus kokį 90-120 kg, pasportuoti 2-3 mėn. kokį bodyfleksą (labai rimta sporto šaka) ir turi tuos pačius 90-120 ar dar daugiau raumeninės masės. Tikrai tikrai, ne riebalų daugiau, bet va taip iš karto raumenų. Aišku, juokinga, bet paaiškinti ir pati nemoku.

90-120kg moterį su mažu riebalų procentų išvis abejoju ar ant Lietuvos surastum... Nžn iš kur tokių pasakų prisiklausius tamsta Ar patikėtum, kad aš iš margarino indelio galiu iškepti kokį jautienos steiką? Naivu...

Affe rašė:

Butelis rašė:

Affe rašė:

Gal kas gali paaiškinti populiarią mitologiją "Sportuojant riebalai virsta raumenimis". Populiari tarp moterų. Užsiaugini per metų metus kokį 90-120 kg, pasportuoti 2-3 mėn. kokį bodyfleksą (labai rimta sporto šaka) ir turi tuos pačius 90-120 ar dar daugiau raumeninės masės. Tikrai tikrai, ne riebalų daugiau, bet va taip iš karto raumenų. Aišku, juokinga, bet paaiškinti ir pati nemoku.

90-120kg moterį su mažu riebalų procentų išvis abejoju ar ant Lietuvos surastum... Nžn iš kur tokių pasakų prisiklausius tamsta Ar patikėtum, kad aš iš margarino indelio galiu iškepti kokį jautienos steiką? Naivu...

O paaiškinti nesugebi? Remiantis medžiagų apykaita, fiziologija? Užduodama klausimą šiek tiek hiperbolizavau, bet tiesiog nusibodo. Dirba žmogus su 0,5 kg hanteliu ir aiškina, kad nuo  sporto priaugo svorio, o riebalai virto raumenimis. Pasakyk, kaip nesusijuokti ir normaliai paaiškinti, kad nusišneka. Tokia mitologija labai gaji tarp stambesnių mėgstančių pavalgyti moterų. Šalia mitologijos apie sutrikusią medžiagų apykaitą. Šitą galiu paaiškinti - sukemši kokius 2000-2500, nieko neveiki (fizinio aktyvumo prasme) ir antsvoris auga ne dėl per didelio sunaudotų kalorijų kiekio (apie kokybę jau ir nekalbėsim), bet dėl sutrikusios medžiagų apykaitos.
Tema tai mitams skirta, jeigu ką

Nelabai supratau ką aš turėčiau paaiškinti Įrodyti, kad tai neįmanoma?

Affe rašė:

Gal kas gali paaiškinti populiarią mitologiją "Sportuojant riebalai virsta raumenimis". Populiari tarp moterų. Užsiaugini per metų metus kokį 90-120 kg, pasportuoti 2-3 mėn. kokį bodyfleksą (labai rimta sporto šaka) ir turi tuos pačius 90-120 ar dar daugiau raumeninės masės. Tikrai tikrai, ne riebalų daugiau, bet va taip iš karto raumenų. Aišku, juokinga, bet paaiškinti ir pati nemoku.

Riebalai ir raumenys yra du skirtingi zmogaus audiniai ir jie vienas kitu niekad nevirsta:D

ashai rašė:

o Antanai wellcome tsakant...

Sveika, ir as taves pasilgau

Affe rašė:

Antana5 rašė:

Tokios "populiarios mitologijos - ipatingai gerai parinktas zodis " paaiskinti neina del paprastos priezasties jog toks manymas visiskai klaidingas.
Riebalus i raumenis manau galetu paversti tik musu gerbiamas Jezus Kristus, nors neabejoju jog ir ji prakaitas ismustu.
Raumuo tai vienas derinys padedantis judeti ir tt. Riebalai - suvartojamu angliavandeniu ir riebalu pertekliaus sankaupa. Sportuojant dalis energijos imama is sio rezervo tad ir sumazeja kuno riebalu procentas. Tuo paciu metu sportuojant dideja ir raumenu mase (rezultatai labai itakojami pasirinktu treniruociu tipo) tad pradzioje uzlipus ant svarstykliu ji zenkliai nepajudes, taciau gal ir bus matomas teigiamas pokytis veidrodyje. Tada gal ir atrodo jog riebalai vista raumenimis taciau toks teiginys labai pavirsutiniskas apibendrintas pasiektu rezultatu.

Vanduo virsta vynu, tai ko riebalai negali raumeniu?

Sportuojant energiją pirmiausia ims iš angliavandenių, po to riebalinis? Ar angliavandeniai, baltymai, o tik po to riebalinis sluoksnis? Kaip ten su insulinu?

Ech noreciau ir as savo buteliuka vandens dabar paverst vynu, bet kad ir kiek stipriai i ji ziuresiu nemanau, kad kasnors gausis

Sportuojant (daug kas priklauso nuo sporto tipo) pirmas energijos saltinis yra glycogeno sankaupos (glycogenas = gliukoze istirpinta vandenyje ir paruosta kuno naudojimui kaip energijos saltinis). Jai treniruotes nera ITIN intencyvios, paprastai ju usteks atliekamoms treniruotems. Jai daromas leto intencyvumo kardio (95-120 duziu per minute) ypac ji atliekant po svoriu treniruociu nemaza dalis energijos sanaudu bus imama skaidant riebalu grandines.

siek tiek aiskiau?