Kulturizmas.net diskusijų forumas

Iš pradžių pamaniau kad jis čia apie zombius kažkokius pasakoja

as taip ir sakiau ,po poros dienu po ivykio....bus rastas lavonas ir jokiu galu.........blyn.jei nuosirdziai---labai norejau suklyst..bet gal ir klystu..

Bardo rašė:

Iš pradžių pamaniau kad jis čia apie zombius kažkokius pasakoja

Gerai seniokas vaizduoja šunis

o cia ziauru ciuju uzsimuse

fanis rašė:

o cia ziauru ciuju uzsimuse

Taip buna kai nori pasimaivyt...

http://libo.ru/uploads/files/1271843936_26529hell.swf

Robšė rašė:

Boratas kogero neisgalvotas personazas...

Jis matyt serga tokia pacia liga kaip ir minedas. Liga emigravo.

Robšė rašė:

Boratas kogero neisgalvotas personazas...

Vos nemiriau iš juoko

Keletas geruliu.

Apie pupeles rašė:

Perdimas – koks nuostabus tai reiškinys!!! Mes turime net keletą puikių žodžių jam pavadinti: persti, bezdėti, paleisti vėją, orą gadinti, ir t.t. Visuose šiuose žodžiuose jungiamas perdimo garsinis ir kvapusis elementai. Pasak seno juokelio: „Kodėl bezdalai smirdi? Kad kurtieji irgi galėtų jais pasidžiaugti“. Manau, kad kiekvienas gali džiaugtis geru pirstelėjimu, ir nesvarbu, ar jis kurčias, aklas, durnas, ar kaip kitaip neįgalus. Bezdalai – lygių galimybių įsikūnijimas. Kaip kartą pasakė vienas JAV karo laivyno karininkas, „tikiuosi, kad mano vaikai atspardys man šikną, jei aš kada nors nustosiu galvoti, jog perdimas yra juokingas“.


Šis pasakojimas skiriamas visiems, kuriems patinka geras pirstelėjimas. Žemiau pateikiamos istorijos autorius, deja, nežinomas. Tačiau radęs šį pasakojimą savo el. pašto dėžutėje aš suvokiau visą Interneto jėgą. Internetas kiekvieną paliečia savo galinga ranka. Mes niekad nebebūsime tokie, kaip ansčiau.


O, pupelės!


Vieną kartą gyveno žmogus, kuris klaikiai mėgo keptas pupeles. Jis mylėjo jas, dievino jas, garbino jas. Tačiau pupelės visuomet statydavo jį į nepatogią padėtį – trumpam po to,kai jis jų prisivalgydavo. Organizmo reakcija į pupeles būdavo griežta ir nemaloni.


Vieną dieną jis susitiko merginą ir įsimylėjo. Kai tapo akivaizdu, jog jie tuoksis, jis suprato, kad ji gali pasijausti pažeminta ir sugėdinta dėl jo potraukio keptoms pupelėms. Jis nusprendė įvykdyti didžiausią gyvenimo žygdarbį – paaukoti pupeles vardan šeimyninės laimės. Ir netrukus jis vedė.


Po kelių mėnesių, jam grįžinėjant iš darbo, sugedo jo mašina. Kadangi tai įvyko netoli nuo namų, jis nusprendė palikti mašiną ir pareiti pesčiomis. Pakeliui jis pamatė mažą kavinukę prie kelio, ir sugalvojo, kad reikia paskambinti žmonai ir pranešti, kad pavėluos vakarienės. Kai jis įėjo į kavinę, keptų pupelių kvapas tiesiog užvaldė jį. Iki namų buvo likę keletas kilometrų ėjimo, ir jis pagalvojo, kad beeinant šalutiniai pupelių poveikiai išsisklaidys dar iki namų. Prieš taip pagalvodamas jis jau buvo suvalgęs tris dideles keptų pupelių lėkštes. Kai jis išėjo iš kavinės, pradėjo jausti poveikį. Nusiperdė pakalnėje, pirstelėjo įkalnėje, paleido vėją nuokalnėje. Artėjant prie namų šių reiškinių dažnis ir stiprumas smarkiai sumažėjo, todėl jis jautėsi gana saugus.


Visgi pasiekus namus jį prispaudė toks stiprus poreikis, kad jam teko pastovėti prie durų ir nuleisti garą. Tuo metu namų duris atidarė žmona. Ji džiugiai sušuko: „Brangusis, aš tau paruošiau pačią netikėčiausią vakarienę tavo gyvenime“. Tačiau kad išliktų netikėtumas, ji užrišo jam akis, ir tik tada nuvedė per namą ir pasodino į kėdę stalo gale. Kai tik ruošėsi atrišti akis, suskambo telefonas. Žmona prigrasino neatsirišti akių, ir jis pažadėjo nežiūrėti, kol ji nesugrįš pakalbėjusi telefonu.


Kai žmona išėjo, jis pasinaudojo tinkama proga: perkėlė kūno svorį ant vienos pusės ir garsiai paleido vėją. Vėjas buvo ne tik labai garsus, bet ir smirdėjo supuvusiu kiaušiniu.
Todėl jis paėmė servėtėlę, ir pradėjo mojuoti ja, taip vėdindamas orą aplink save. Kai tik pasijautė geriau, vėl prispyrė reikalas. Jis vėl pakėlė koją, ir smagiai pirstelėjo. Garsas
buvo panašus į triūbos ir smirdėjo dar labiau nei pirmąjį kartą. Jis pradėjo mojuoti rankomis. Atmosfera jau beveik normalizavosi, kai jis pajautė, kad vėl spiria reikalai. Jis
pagadino orą taip, kad būtų laimėjęs nacionalinį pirdūnų čempionatą. Langai sudrebėjo, indai ant stalo skimbtelėjo, o gėlės ant stalo iškart nuvyto.


Viena ausimi klausydamas žmonos pokalbio telefonu, jis tęsė šitaip dar 15 minučių, kiekvienąsyk vėdindamas orą servetėle. Kai išgirdo, kad pokalbis telefonu baigtas, jis tvarkingai sulankstė servėtėlę, padėjo ją ant stalo, o rankas tvarkingai pasidėjo ant jos. Patenkintas šypsodamasis jis buvo tikras nekaltumo paveikslas.


Atsiprašinėdama, kad užtruko, žmona paklausė, ar jis žiūrėjo. Jam patikinus, kad jis tikrai nežiūrėjo, ji nuėmė raištį jam nuo akių, parodydama jam prie stalo sėdinčius svečius, slapta susirinkusius švęsti jo gimtadienio.

Issivartymas rašė:

Ponas Prezidente, prašau atleisti mane nuo karinės prievolės dėl sunkios šeimyninės padėties, kurioje atsidūriau: man 24 metai ir vedžiau 44 metų našlę. Mano žmona turi 25 metų dukrą. Taip susiklostė, kad mano tėvas vedė mano žmonos dukrą. Mano tėvas tapo mano žentu, kadangi vedė mano dukrą. Taigi ji yra vienu metu mano dukra ir pamotė. Sausio mėnesį man gimė sūnus. Tas vaikas yra mano tėvo žmonos brolis, taigi - jo svainis. Kartu, būdamas mano pamotės brolis, jis yra mano dėdė. Taigi mano sūnus yra mano dėdė. Mano tėvo žmona, arba mano duktė, per Velykas pagimdė berniuką, kuris vienu metu yra mano brolis, kadangi yra mano tėvo sūnus ir anūkas, dėl to, kad yra mano žmonos dukros sūnus. Taigi esu mano anūko brolis, o būdamas šito vaiko tėvo uošvės vyras, išeina, kad esu mano tėvo tėvas, būdamas jo sūnaus brolis. Taigi esu pats sau senelis. Todėl maloniai prašau gerbiamo Prezidento atleisti mane nuo karinės prievolės, kadangi, kiek žinau, teisė neleidžia atlikti karinės tarnybos vienu metu seneliui, tėvui ir sūnui iš vienos šeimos. Tikiuosi, kad suprasite mano situaciją ir priimsite palankų sprendimą.

Pasiilgau vasaros...

Robšė rašė:

Boratas kogero neisgalvotas personazas...

svarbu entuziazmas

zookyto rašė:

http://www.youtube.com/watch?v=t-Y6p79IOus

Ziauriai patiko tas 2:17 tai nesveikas

Gal kas kartais žinot kur gaut hantelio grifui užraktą (su 3 vijom ar kaip ten jos) neprisukamą, bet užsispaudžiantį, geriausiai būtų Kėdainiuose, iš bėdos tinka ir internetu. Pas mane 2 hantelių grifai yra tai 4 tie užraktai ir vienas labai silpnai užsispaudžia ir beveik nesilaiko, tai nepatogu daryt. Būčiau dėkingas.

http://www.e-senukai.lt/out/1/html/0/dy … 346_p1.jpg

Paskutinį kartą taisė Mantaz (2010-04-22 21:48)