Sveiki atvykę į Kulturizmas.net diskusijų forumą!

Šis diskusijų forumas geriausia vieta rasti patarimą visais Jus dominančiais klausimais kultūrizmo tema - raumenų auginimas, riebalų deginimas, kūno formų tobulinimui, sveikatos priežiūra! Bendraukite su žmonėmis, kurie jaučia aistrą kultūrizmui, fitnesui ir geroms kūno formoms. Dalinkitės savo įspūdžiais, patirtimi ir patarimais!

Nors galite naršyti forumuose be registracijos, norint pasinaudoti visomis galimybėmis kurias mes siūlome, Jūs turite užsiregistruoti. Registracija trunka vos 30 sekundžių ir Jūs gaunate pilną priėjimą prie visko įskaitant nuosavo profilio, bendravimo asmeniniais pranešimais, temų kūrimo ir atsakymo rašymų, balsavimo, treniruočių žurnalų skelbimo, nuotraukų įkėlimu ir specialių pasiūlymų.

Tapkite Kulturizmas.net diskusijų forumo nariu šiandien visiškai nemokamai – tai užtruks viso labo 30 sekundžių! Registruotis dabar!

Prisijungti arba Registruotis

minis
Administratorius
Registravosi: 2006-01-25
Žinutės: 2291
Atsiliepimai: 5

#1 2006-04-02 16:48

Prieskoniai

Pakalbėkim apie prieskonius. Jų naudą/žalą. Daugelis žinom, kad druska yra geras ir reikalingas prieskonis, kol jos neperdaug. O kaip su kitais prieskoniais (pipirais, žolelėm ir panašiai)?

Neprisijungęs

 
Vitamin_C
Administratorius
Registravosi: 2006-01-25
Žinutės: 1612
Atsiliepimai: 2

#2 2006-04-02 18:36

Re: Prieskoniai

minis rašė:

Pakalbėkim apie prieskonius. Jų naudą/žalą. Daugelis žinom, kad druska yra geras ir reikalingas prieskonis, kol jos neperdaug. O kaip su kitais prieskoniais (pipirais, žolelėm ir panašiai)?

Dauguma augalinių prieskonių turi netgi nemažai gydomųjų savybių, stiprina imuninę sistemą, kai kurie labai pagerina virškinimą, skrandžio susirgimus, tai pat turi vitaminų, mineralų. Prieskoniai labiau praverstų žiemą ar pavasarį, kai daržovių, vaisių yra mažiau. Bet vartoti visus prieskonius reikia irgi saikingai

Neprisijungęs

 
Pofka
Naujas dalyvis
Vietovė: Kretinga
Registravosi: 2006-03-12
Žinutės: 43
Atsiliepimai: 0

#3 2006-04-02 20:06

Re: Prieskoniai

mm skaiciau laikrasti, kaip lietuvoj isdurinedavo(-a) zmones. tiksliau storules bobas, kurioms be jokio vargo rupi numest 10 kg i savaite. tai ten kazkokius prieskonius, zoleles tipo reik shniuxint- mishiniai kazkokie. daug druskos yra negerai ta siek tiek zinau :> bet kodel negerai, nepamenu.

Neprisijungęs

 
Dzeus
Naujas dalyvis
Registravosi: 2006-02-04
Žinutės: 10
Atsiliepimai: 0

#4 2006-04-05 22:24

Re: Prieskoniai

Siaip tai pagal mane prieskoniai yra tik tam kad suteiktu kvapo(kai maistas atrodo neskaniai,o kvepia skaniai,tai atsiranda ir apetitas:)lol

Neprisijungęs

 
sisikech
Naujas dalyvis
Registravosi: 2006-07-29
Žinutės: 19
Atsiliepimai: 0

#5 2006-07-30 21:22

Re: Prieskoniai

Pofka rašė:

mm skaiciau laikrasti, kaip lietuvoj isdurinedavo(-a) zmones. tiksliau storules bobas, kurioms be jokio vargo rupi numest 10 kg i savaite. tai ten kazkokius prieskonius, zoleles tipo reik shniuxint- mishiniai kazkokie.

Na cia kalba ejo apie herb. Hellebori, rusiskai moroznik, lietuviskai neradau atitikmens. Sita zole is tiesu yra nuodinga, jos efektas trumpalaikis, galima numest apie 3-4 kg, taciau tik todel, kad veikia slapima varanciai ir svoris krenta netekto vandens saskaita. Siaip senovej naudodavo labai mazom dozem sirdies nepakankamumui gydyti, perdozavus apnuodijamas sirdies raumuo. Galima iskeliaut i amzinu treniruociu sales. Turguj pardavinedavo po 5- 10 lt uz pakeli. Lt neregistruotas kaip vaistinis preparatas.  Stebuklu nebuna.

Neprisijungęs

 
Protass
Naujas dalyvis
Vietovė: Vilnius
Registravosi: 2006-06-05
Žinutės: 32
Atsiliepimai: 0

#6 2006-08-01 21:40

Re: Prieskoniai

Biski nesupratau jus sakot kad tipo druska geras priskonis... na taip.. bet sportinikai pries warzybas wisia newartojo tos druskos.. nes tipo druska kenkia reliefuj...smile

Neprisijungęs

 
TZR
Dažnas senbūvis
Vietovė: DK
Registravosi: 2006-02-18
Žinutės: 1529
Atsiliepimai: 0

#7 2006-08-01 21:44

Re: Prieskoniai

Protass rašė:

Biski nesupratau jus sakot kad tipo druska geras priskonis... na taip.. bet sportinikai pries warzybas wisia newartojo tos druskos.. nes tipo druska kenkia reliefuj...smile

druska ir šiaip sveikatai kenkia...ima visokios ataugos augt ir panašiai.. bet aišku jos nevartot irgi blogai...bet aš asmeniškai tai jau ipratau ir niekur jos nededu beveik...

Neprisijungęs

 
Protass
Naujas dalyvis
Vietovė: Vilnius
Registravosi: 2006-06-05
Žinutės: 32
Atsiliepimai: 0

#8 2006-08-01 21:49

Re: Prieskoniai

na siap as taip pat mazai wartoju tos druskos... is pradziu tai buwo sunku.. bet ipratau smile

Neprisijungęs

 
justas_
Dažnas dalyvis
Registravosi: 2007-03-17
Žinutės: 286
Atsiliepimai: 0

#9 2007-09-18 10:18

Re: Prieskoniai

O kas negerai su ta druska gal kas zinot?

Kokia norma?big_smile

Galvojau kiausinius virtus kasdien po 2-4 suvalgyt su zibsneliu druskos, ale dabar susibalamutinau.

Neprisijungęs

 
Ingrida H2O
Varžybų dalyvė
Vietovė: Kaunas
Registravosi: 2006-09-20
Žinutės: 3571
Atsiliepimai: 2

#10 2007-09-18 13:46

Re: Prieskoniai

siek tiek druskos galima... isvis nuimt nera reikalo.. druska nuima pries varzybas, kiekvienas savaip kiek laiko pries varzybas..

Neprisijungęs

 
studentas
......
Registravosi: 2006-09-29
Žinutės: 4263
Atsiliepimai: 7

#11 2007-09-18 18:06

Re: Prieskoniai

Tai aišku jei nesiruoši varžybom kam save taip kankint, nes jei bus neskanu tuoj negalėsi pažiurėt į tuos kiaušinius:)

Neprisijungęs

 
Ingrida H2O
Varžybų dalyvė
Vietovė: Kaunas
Registravosi: 2006-09-20
Žinutės: 3571
Atsiliepimai: 2

#12 2007-09-18 22:41

Re: Prieskoniai

kad net ir ruosiantis kazkuri laika galima siek tiek.. o taip tai tikrai nera reikalo visai nuimti druska.. prieskonius, ir valgyt maista kaip zole..

Neprisijungęs

 
vinstrol
Dažnas dalyvis
Registravosi: 2007-04-09
Žinutės: 336
Atsiliepimai: 0

#13 2007-09-19 09:38

Re: Prieskoniai

Ingrida H2O rašė:

kad net ir ruosiantis kazkuri laika galima siek tiek.. o taip tai tikrai nera reikalo visai nuimti druska.. prieskonius, ir valgyt maista kaip zole..

zole geraaaaai:)

Neprisijungęs

 
Ingrida H2O
Varžybų dalyvė
Vietovė: Kaunas
Registravosi: 2006-09-20
Žinutės: 3571
Atsiliepimai: 2

#14 2007-09-19 14:04

Re: Prieskoniai

vinstrol rašė:

Ingrida H2O rašė:

kad net ir ruosiantis kazkuri laika galima siek tiek.. o taip tai tikrai nera reikalo visai nuimti druska.. prieskonius, ir valgyt maista kaip zole..

zole geraaaaai:)

nu jo... kartais gerai maista kaip zole pavalgyt.. bet ne istisai smile

Neprisijungęs

 
Blindness
Dažnas senbūvis
Vietovė: Colchester, United Kingdom
Registravosi: 2007-04-26
Žinutės: 1067
Atsiliepimai: 0

#15 2007-09-19 15:55

Re: Prieskoniai

Pofka rašė:

mm skaiciau laikrasti, kaip lietuvoj isdurinedavo(-a) zmones. tiksliau storules bobas, kurioms be jokio vargo rupi numest 10 kg i savaite. tai ten kazkokius prieskonius, zoleles tipo reik shniuxint- mishiniai kazkokie. daug druskos yra negerai ta siek tiek zinau :> bet kodel negerai, nepamenu.

Druskos perteklius kaupiasi ant stuburo (kaip žinoma druskos kristalai kaupiasi ir auga į trikampį iš kurių gaunasi tokios ataugos) ir inkstuose man rodos kiek pamenu smile

Radau kelis straipsnius apie druską ir apie jos normas smile
http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2000/07/07druska.html
http://www.eli.lt/vaiku_mityba_ir_receptai/s127/
http://www.atsimink.lt/readarticle.php?article_id=100
Gal pravers kam kas nepatingės paskaityti.

Paskutinį kartą taisė Blindness (2007-09-19 16:00)

Neprisijungęs

 
riboflavinas
Naujas dalyvis
Registravosi: 2010-11-30
Žinutės: 35
Atsiliepimai: 0

#16 2011-02-28 23:16

Re: Prieskoniai

TZR rašė:

Protass rašė:

Biski nesupratau jus sakot kad tipo druska geras priskonis... na taip.. bet sportinikai pries warzybas wisia newartojo tos druskos.. nes tipo druska kenkia reliefuj...smile

druska ir šiaip sveikatai kenkia...ima visokios ataugos augt ir panašiai.. bet aišku jos nevartot irgi blogai...bet aš asmeniškai tai jau ipratau ir niekur jos nededu beveik...

gyvent irgi nesveika wink

Neprisijungęs

 
Bardo
Metų forumietis 2010
Vietovė: UK
Registravosi: 2009-11-18
Žinutės: 6045
Atsiliepimai: 24

#17 2011-03-01 09:23

Re: Prieskoniai

I data pažiūrėk

Neprisijungęs

 
minis
Administratorius
Registravosi: 2006-01-25
Žinutės: 2291
Atsiliepimai: 5

#18 2011-03-01 14:20

Re: Prieskoniai

Keltas įdomesnių straipsnių wink

Druska ir sveikata

Druskos vartojimas buvo siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu jau prieš kelis tūkstančius metų - užuominų apie tai išlikę senuosiuose kinų, egiptiečių šaltiniuose. Jau 1940 m. medikai kaip svarbiausią priemonę žmonėms su padidėjusiu kraujospūdžiu ėmė rekomenduoti sumažinti druskos vartojimą. JAV buvo iškeltas šūkis: "Sveika liaudis be hipertenzijos". Šioje šalyje per keliasdešimt metų vykdant tyrimus dėl druskos įtakos sveikatai buvo išleisti milijonai dolerių.

Druskos puolimas įgavo isterišką pobūdį 1970-1980 metais. "Druska žudikė", "baltoji mirtis" - tokie šūkiai dažnai skambėjo visuomenės informavimo priemonėse. 1980 m. "antidruskinė" akcija pasiekė kulminaciją, tapdama valstybinės politikos klausimu. JAV Valstybinės sveikatos apsaugos institucijos išleido oficialius dokumentus ir rekomendacijas dėl vartojamo druskos kiekio sumažinimo (20-40 proc.). Mokslininkai ir gydytojai vis masiškiau ėmė priešintis šiai kampanijai, sakydami, kad jos keliami teiginiai yra tik spekuliatyvaus pobūdžio, be rimto mokslinio pagrindo. Priešingai, buvo pateikiama faktų, jog didelis druskos vartojimo sumažinimas sveikiems žmonėms gali sukelti tam tikrų sveikatos komplikacijų. Jie teigė, kad atsakymas į šūkį "Sveika liaudis be hipertenzijos" turėtų skambėti taip: "Antsvorio mažinimas, fizinis aktyvumas, rūkymo ir alkoholio vartojimo ribojimai".

1986 m. buvo patvirtinta ir pradėta vykdyti labai plati pasaulinė tiriamųjų darbų programa "Interdruska", kuri galutinai turėjo atsakyti į iškeltus klausimus. Joje dalyvavo 52 mokslinio tyrimo centrai 32 šalyse. Remiantis tyrimų duomenimis, buvo padaryta išvada, kad nėra jokio rimtesnio pagrindo rekomendacijoms mažinti druskos vartojimą sveikiems žmonėms. Gerokai sumažinus druskos vartojimą (nuo 12 iki 3 g per dieną), kraujospūdis sumažėja tik nedidelei daliai žmonių. Nėra jokių įrodymų, kad druskos vartojimas yra hipertenzijos priežastis, taip pat nėra pagrindo teigti, jog mažiau vartojant druskos galima išvengti šios ligos.

Mažesnis druskos vartojimas nėra panacėja nuo hipertenzijos. Tai tiesiog vienas nefarmakologinių veiksnių (kartu su svorio reguliavimu, alkoholio vartojimo, rūkymo ribojimu bei fiziniu aktyvumu) hipertenzijos problemai spręsti. Japonijoje atliktų tyrimų duomenimis, didesnis druskos vartojimas (20 g per dieną) skatina kalcio išsiskyrimą iš organizmo, o tai gali būti vienas iš osteoporozės vystymosi rizikos veiksnių. Sveikiems žmonėms per dieną mūsų klimato zonoje rekomenduojama vidutiniškai suvartoti apie 6-8 g druskos.


Druska – būtina medžiaga organizmui ar baltoji mirtis?

Druska reikalinga žmogaus organizmo medžiagų apykaitos procesams. Visais laikais druska užėmė ypatingą vietą žmogaus mityboje. Šiandien vis dažniau teigiama, jog druska -  tai „baltoji mirtis“.

Druska yra kubo formos, baltos spalvos kristalinė medžiaga, gerai tirpstanti vandenyje, bekvapė, sūraus skonio. Pagrindinė druskos sudedamoji dalis yra natrio chloridas. Priklausomai nuo kilmės ir gamybos būdo, druskoje gali būti kalcio, kalio, magnio ir natrio sulfatų, karbonatų, bromidų bei kalcio, kalio, magnio chloridų.

Technologiniais arba visuomenės sveikatos tikslais druska gali būti papildyta jodu, fluoru, geležimi, vitaminais, nitritais, nitratais ir kt. Siekiant apsaugoti gyventojų sveikatą nuo ligų, galinčių atsirasti dėl geografinėje teritorijoje esančio jodo trūkumo, mažmeninės prekybos parduotuvių maisto skyriuose parduodama, o viešojo maitinimo bei duonos gamybos įmonėse vartojama tik joduota valgomoji druska, turinti 20-40 mg/kg jodo.

Druskos, kaip ir kai kurių kitų žmogui būtinų elementų, žmogaus organizmas negali nei pasigaminti, nei kaupti. Visi šie elementai turi būti gaunami su maistu. Žmogaus organizme yra apie 100 gramų natrio. Kasdien dalis natrio yra pašalinama su šlapimu, todėl jo atsargos turi būt nuolat papildomos.

Vokietijos federalinio rizikos vertinimo instituto specialistų nuomone, per didelis suvartojamos druskos kiekis gali padidinti kraujospūdį, sukelti širdies ligas. Vartojant daug druskos turintį maistą, padidėja rizika susirgti inkstų ligomis, osteoporoze, skrandžio vėžiu.

Tyrimai parodė, kad įmanoma sumažinti kraujo spaudimą ribojant druskos vartojimą. Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad vartojant mažai druskos turintį maistą, sumažėtų žmonių, kuriems reikalingas gydymas nuo aukšto kraujo spaudimo, bei mirčių nuo širdies ligų skaičius. Taigi, mažai druskos turinčio maisto vartojimas daro teigiamą poveikį vartotojų (ypač pagyvenusių, per didelį svorį turinčių asmenų) sveikatai.

Visiškai atsisakyti druskos negalima, nes nuo jos priklauso vandens kiekis kraujyje ir visame organizme. Druskos naudojimas priklauso ir nuo gyvenimo būdo. Jei neužsiimate aktyvia fizine veikla druskos reikia mažiau nei sportuojant ar dirbant aktyvų fizinį darbą. Druska organizmui reikalinga dėl joje esančio natrio, dalinai druską gali atstoti augalinis maistas be papildomo sūdymo. Daug daržovių savo sudėtyje turi natrio. Valgant visiškai papildomai nesūdytą maistą, per dieną suvartotume apie 0,5-2 g druskos. Organizmui negaunant druskos, norėdamas palaikyti pastovų druskos kiekį jis šalina vandenį.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, per dieną suaugęs žmogus turėtų suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos – tai yra pusė arbatinio šaukštelio. 

Pomėgis sūrumui nėra įgimtas. Pavyzdžiui, kūdikiai druskos nemėgsta, pomėgis jai atsiranda antraisiais – trečiaisiais vaiko gyvenimo metais. Tuo tarpu kasdieniniame gyvenime įprotis naudoti druską atsiranda dėl jos savybės suteikti maistui skonį ar pabrėžti jį.

Tyrimai parodė, kad druska didina sotumo jausmą bei saldumo pojūtį. Pasiryžus mažinti suvartojamos druskos kiekį reikėtų žinoti, jog net papildomai nesūdant maisto, kai kurie pusgaminiai savaime turi didesnį druskos kiekį (rūkyta mėsa ir žuvis, kumpis, dešros, sūdyta žuvis, ančiuviai, krevetės, sūris, bulvių traškučiai, alyvuogės, konservuotos daržovės, sūdyti riešutai, sojų padažas, pomidorų padažas, majonezas, duonos gaminiai, sriubos kt. ).

Siekdami suteikti maistui skonį, druską galite pakeisti žolelėmis, česnaku, pipirais, citrinų sultimis. Norėdami išvengti „pasislėpusių“ druskų šaltinių saikingai vartokite rūkytus, sūdytus, konservuotus produktus. Maisto gaminimui vartokite šviežias arba namuose šaldytas daržoves. Stenkitės gamindami nedėti druskos „iš akies“, o tik tiek, kiek reikia, ragaujant.

Neprisijungęs

 
minis
Administratorius
Registravosi: 2006-01-25
Žinutės: 2291
Atsiliepimai: 5

#19 2011-03-01 14:25

Re: Prieskoniai

Prieskoniai ir sveikata

Jau senovėje buvo žinoma, kad yra labai daug soduose, laukuose, miškuose ir net dykumose augančių žolelių, kurios ne tik pagardina maistą, bet ir stiprina sveikatą, padeda greičiau pasveikti sergantiems. Tai prieskoniai, pirmiausiai suteikiantys skonį ir aromatą gaminamam maistui, be to, šios žolelės, augalai yra vitaminų ir įvairių mikroelementų šaltinis, gerina virškinimą, padeda valyti organizmą. Prieskoniai- tai augalai, turinys daug biologiškai aktyvių medžiagų, antioksidantų. Jie kaupia kosminę energiją ir perduoda ją žmogui. Kiekvienas prieskoninis augalas veikia skirtingai ir todėl prieš vartojant reikia gerai perprasti kiekvieno jų savybes.

Dar Avicena siūlė lytinę potenciją stiprinti prieskoniais- imbieru, pipirais, cinamonu, kardamonu ir kt. Pietų šalyse, kur daugiausiai auginama ir valgoma įvairių prieskonių, retai sergama virškinimo trakto ligomis, žarnyno vėžiu ir net dantų, širdies bei kt. ligomis.
Lietuvoje irgi nuo seno auginami bei vartojami įvairūs prieskoniniai augalai. Juos vis labiau papildo, net pakeičia prieskoniai iš egzotiškų šalių, kurie dažniausiai veikia daug stipriau. Augalai, augę skurdžiomis gamtinėmis sąlygomis, dykumose, kur daug saulės, dažnai turi sukaupę savyje daugiau veikliųjų medžiagų, gyvos energijos, daugiau antioksidantų.

Nuo seno Lietuvoje vartojami pertažolė, mėta, gelsvė, raudonėlis, krienai, krapai, pipirai, kmynai, kalendra, mairūnas, bazilikas ir kt. Kaip prieskonius, o kartais kaip ir maistą, galima vartoti pienę, garšvą, dilgėlę. Juos galima vartoti tiek žalius pavasarį ir vasarą (geriau jaunus lapelius), tiek sudžiovintus ir sutrintus į miltelius žiemą. Tad kuo mums naudingi prieskoniniai augalai, be jų malonaus aromato ir maistui suteikiamo skonio?

Petražolė - ne tik nuostabi prieskoninė daržovė, bet dažnai net vaistažolių karaliene vadinamas augalas. Joje daug vitaminų E, S, kalcio, geležies. Tai puikus šlapimą varantis vaistas, sumažinantis pilvo pūtimą, skausmą, krūtų tempimą prieš menstruacijas, padedantis inkstams pašalinti nereikalingas medžiagas, taip pat pasižymi dezinfekuojančiomis, bei atsikosėjimą skatinančiomis savybėmis.

Krapai, ypač jų sėklos, palengvina virškinimą, užkerta kelią susidaryti žarnyne dujoms, mažina kraujo spaudimą, padeda, gydyti vaikus nuo naktinio šlapimo nelaikymo, tinka sergant stenokardija, širdies veiklos nepakankamumu, turint akmenų inkstuose ar šlapimo pūslėje. Jais patariama gydyti hemorojų. Krapai didina pieno kiekį krūtimi maitinančioms moterims.

Raudonėlis turi daug eterinių aliejų, karotino, vitamino C. Jis gerina virškinimą sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, padeda pakilus kraujospūdžiui, sergant gripu, bronchitu, diabetu. Raudonėlis gerai valo kraują ir jo arbata vartojama kaip priešvėžinis vaistas.
Krienai turi daug medžiagų, kurios užmuša bakterijas, daug vitamino C, fermentų, mineralinių medžiagų. Jie liaudies medicinoje vartojami nuo nevaisingumo, ypač vėžio profilaktikai. Siūlomas toks receptas: 100g tarkuotų krienų užpilti 500ml degtinės ir palaikyti stikliniame inde saulėje 30 dienų. Vartoti po 1 valg. šaukštą 2-3 kartus per dieną po valgio neužgeriant.

Bazilikas stiprina imuninę sistemą, maitiną centrinę nervų sistemą, gydo alkoholizmą, vidurių užkietėjimą, depresiją, širdies nepakankamumą. Bazilikais patariama gydytis, jei pučia pilvą. Jei nutarėte mesti rūkyti, kramtykite baziliko, kuris mažina potraukį rūkyti.
Mairūnas gerina virškinimą, slopina migreninius galvos skausmus, ramina nervų sistemą, gydo nemigą.

Kalendra skatina tulžies išsiskyrimą, gerina imuninę sistemą, tinka nuo stresų ir profilaktiškai nuo įvairių auglių ir vėžio, valo kraują.
Gvazdikėliai padeda vegetodistonijos atvejais, neutralizuoja toksinus, gelbsti nuo peršalimo.

Raudonieji aštrieji pipirai yra lyginami su bomba, turinčia vitaminų užtaisą. Juos yra retos medžiagos - kapsaicino, kuris veikia kaip galinga antibakterinė dezinfekuojanti medžiaga, neutralizuojanti skrandžio opaligės sukėlėją ir gydanti kai kurias skrandžio ir 12pirštės žarnos ligas. Raudonųjų pipirų spiritinė ištrauka tinka trinti- malšinti neuralginius ir reumatinius skausmus. Visus prieskonius reikia vartoti saikingai, bet ypač aštriuosius raudonuosius pipirus.

Imbiero dedama į visus indiškus patiekalus. Jis turi neprilygstamų gydomųjų savybių, stiprina imuninę sistemą, padidina psichikos atsparumą streso situacijos, malšina žarnyno spazmus, peršalimo ligas, sunormalina skydliaukės veiklą, tinka nuo pervargimo. Imbiero pravartu dėti į karštą arbatą ir į karštą vonią; ypač skanu ant sumuštinio- duona+ avokados+ krienai ar česnakas+ imbieras.

Rozmarinas padeda kovoti su infekcijomis, stabdo riebalų oksidacijos ir skilimo procesą, todėl mėsa ilgiau būna šviežesnė. Jis padeda stiprinti atmintį, slopina spazmus.

Kardamonas gydo širdies ir kraujagyslių ligas, palengvina atsikosėjimą, mažina skydliaukės veiklą.

Ciberžolė; ji padeda atstatyti jėgas nesilpus raumenims, valo kraują, stiprina imunitetą, gydo cukraligę, turi šlapimą varančių savybių, gerina virškinimą.

Kmynai. Kmynais patariama gydyti žarnyno spazmus bei malšinti galvos skausmus.

Kadagių uogos. Jomis patariama gydyti šlapimtakių ir skrandžio ligas. Kadagių uogos skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą.
Šafranas gerina žarnyno ir skrandžio darbą.

Šalavijas. Sergantiems angina patariama skalauti gerklę šalavijo nuoviru. Šiuo nuoviru patariama nuplauti ilgai negyjančias žaizdas.
Anyžiai. Anyžiai didina pieno kiekį krūtimi maitinančioms motinoms. Jie išvalo kvėpavimo takus ir padeda atsikosėti. Ypač naudingi anyžiai tiems, kuriuos kankina skrandžio spazmai. Jis atpalaiduoja spazmus ir suteikia palengvėjimą.

Salierai. Jie stiprina sudirgusią centrinę nervų sistemą, neleidžia inkstuose susidaryti akmenims. Be to, salierai iš organizmo pašalina šlapimo rūgštį.

Cinamonas ir imbieras. Jie gerina apetitą bei virškinamojo trakto darbą.

Peletrūnai. Stiprina ir stimuliuoja organizmo imuninę sistemą bei stiprina vyrų potenciją.
Vanilė. Atpalaiduoja spazmus ir tonizuoja. Švelnus vanilės kvapas nuramina ir padeda atgauti dvasinę pusiausvyrą. Valgoma su saldumynais vanilė stiprina nervus ir atpalaiduoja spazmus. Ypač jausmingai nuteikia karšta vonia su vanile.

Cinamonas. Jis išjudina kraujo apytaką. Raudonoji cinamono medžio žievė turi ypač daug eterinių aliejų, kurie labai naudingi nuo mažo kraujospūdžio ir kraujo apytakos problemų turintiems žmonėms. Be to, cinamono aliejai turi antiseptinį poveikį ir saugo nuo uždegimų.

Gvazdikėliai. Mažina skausmus ir slopina uždegimą. Kvapieji gvazdikėliai dėl plataus poveikio spektro yra tikros žvaigždės tarp prieskonių: jų eteriniai aliejai slopina bakterijų ir virusų dauginimąsi, atpalaiduoja kvėpavimo takus ir stiprina nervus. Ypač svarbu: eterinis gvazdikėlių aliejus eugenolis mažina skausmus ir pasižymi antiuždeginėmis savybėmis. Gvazdikėliais paskaninta arbata - puikus vaistas persišaldžius ar užsikrėtus infekcija.

Kardamonai. Padeda organizmui atgauti pusiausvyrą. Kardamonai priskiriami prie brangiausių pasaulio prieskonių, bet jie verti savo kainos: jų eteriniai aliejai (pvz. įberus kardamono į arbatą) pagerina virškinimą, stabilizuoja širdies veiklą, šalina nuodingąsias medžiagas. Manoma, kad kardamonas net apsaugo nuo vėžio.

Keletas žodžių apie druską. Ji, kaip ir dauguma prieskonių, organizmą veikia šildomai, todėl jos poreikis padidėja žiemą. Dabar parduotuvėse galima įsigyti jūros druskos, kurioje yra ne tik natrio ir chloro, bet ir daugybė kt organizmui reikalingų medžiagų. Vartojant jūros druską vietoj paprastos, galima atsikratyti naktinių raumenų mėšlungių, rankų ir kojų tirpimo, padidėjusio jautrumo, lengviau bus įveikti nuovargį, sumažės depresijos rizika, ji padeda žarnyno veiklai.

Mokslininkai jau seniai įrodė, kad sveikatai išlaikyti labai svarbūs tiek vitaminai, tiek fermentai, tiek mikroelementai, kurių daug vaisiuose, daržovėse ir ypač prieskoniuose. Prieskoniai labai praverčia žiemą ir pavasarį, kai gerų vaisių ir daržovių mažiau. Vartokite paprikos miltelius esant aterosklerozei, vartokite jūros kopūstus, nes jie turi daug jodo, o Lietuvoje geriamajame vandenyje jo trūksta ir tai kenkia skydliaukei, smegenų funkcijai. Vartokite prieskonių mišinį "Karis", neužmirškite čiobrelio, kadagio, melisos, agurklės, peletrūno, o ypač- svogūno ir česnako...

Neprisijungęs

 
sofa
Dažnas dalyvis
Vietovė: Londonas
Registravosi: 2011-02-25
Žinutės: 241
Atsiliepimai: 2

#20 2011-03-22 15:53

Re: Prieskoniai

Pradejau deti cinamona visur, i ryzius su vista, avizas ir pns, nes labai megstu, bet susirupinau ar nebus salutinio poveikio. Radau labai idomu straipsny, kuris tik dar paskatio vartot cinamona, 1g cinamono i diena daro stebuklus big_smile
http://sveikatossaltinis.blogas.lt/tag/cinamonas

Neprisijungęs

 
lorenzo
Moderatorius
Registravosi: 2011-01-17
Žinutės: 3730
Atsiliepimai: 15

#21 2011-03-22 18:30

Re: Prieskoniai

sofa rašė:

Pradejau deti cinamona visur, i ryzius su vista, avizas ir pns, nes labai megstu, bet susirupinau ar nebus salutinio poveikio. Radau labai idomu straipsny, kuris tik dar paskatio vartot cinamona, 1g cinamono i diena daro stebuklus big_smile
http://sveikatossaltinis.blogas.lt/tag/cinamonas

nesenai ir as ji ant varskes ir i kose pradejau detis, bet kad naudingas jis tai nezinojau:D

Neprisijungęs

 

Prisijungti arba Registruotis

Kopijuoti draudžiama © 2005 - 2024 Kulturizmas.net