Kulturizmas.net diskusijų forumas

Vitaminai

Jurijus Bulanovas

Pakalbėsim apie vitaminus. tiksliau apie polivitaminus(multivitaminus). Atsimenu, kai  buvau vaikas, man labai patiko įvairiaspalviai žirneliai, kuriuos valgydavau vietoj saldainių. Kas iš mūsų nepamena didelių gliukozės tablečių su vitaminu C? Erškėtuogių sirupas su mineraliniu vandeniu buvo vertinamas kaip geriausias gazuotas vanduo. Mes gerdavom sirupą su mineraliniu vandeniu, kol tilpdavo ir po to dar įsigudrindavom išgerti šiek tiek.

Dabar situacija kita. Atėję į vaistinę, mes matom gausybę įvairių  multivitamininių preparatų, iš kurių sunku ką nors išsirinkti. Ką mes žinom apie juos? Tik tiek, ką mums sako reklama. Pagrindinis reklamos tikslas - parduoti.  Niekam ne paslaptis, kad 90% reklamos – išpūstos naudingos preparato savybės. Kaip sako amerikiečiai: ekonomika nežino moralinių kategorijų. Kai iškyla pinigų klausimas, žmonės yra pasiruošę viskam, kad tik pamaitint savo vaikus. mūsų gydytojai nusileido iki to, kad už  % nuo pelno, gaunamus iš farmacininkų kiša savo pacientam visokius, aiškiai šarlataniškus vaistus.

Pinigų niekam ir niekada nebūna per daug. Mes turim mokėt susigaudyt nors vitaminuose. Tai vienintelė išeitis. Žmonės, nesusigaudantys medicinoj, žino apie vitaminus juokingai mažai. Lygtai vitaminai naudingi, bet, lyg ir galima apsieiti be jų, jei mityba bus subalansuota ir kokybiška – tokia paplitus nuomonė. Jeigu jūs žinotumėt, kaip tai toli nuo realybės! Vitaminai ne tik naudingi. Jie labai naudingi. Tai stipriausias vaistas, galintis prailginti mūsų gyvenimą ir pašalinti daugybę nemalonumų. Tai "vaistas sveikiem" ir jokios mitybos gudrybės negali pakeist vitamininių preparatų.

Mano pagrindinė profesija- taupyt žmonėm laiką ir pinigus, gelbėti juos nuo apgavystės medicinos srityje. Kelias į tai tik vienas – patikima ir patikrinta informacija. Pabandysiu ją pateikti.

Vitaminus atrado ne bet kas. Juos atradom mes, rusai 1880 metais. Labai talentingas rusų gydytojas Lunin N.I. apgynė medicinos daktaro disertaciją. Disertacijos tada buvo rašomos sąžiningai, ne taip kaip dabar. Kiekviena disertacija buvo indėlis į mokslą. Savo darbe Luninas įrodė, kad gyvam organizmui be baltymų, riebalų, angliavandenių ir mineralų reikalingos dar kažkokios ypatingos medžiagos, kurių yra maisto produktuose mikroskopinėm dozėm. Be šių medžiagų organizmas negali gyventi, jis paprasčiausiai žūva.

Luninas atliko didžiulį eksperimentinį darbą su gyvūnais. Jis maitino juos grynais baltymais, riebalais, angliavandeniais ir mineralinėm druskom. Pradžioj atsirasdavo sunkūs sveikatos sutrikimai, įvairiausių ligų forma, o galiausiai mirtis. 1911 m. atsirado naujas mokslinis terminas „vitaminai“, kas reiškia gyvybės aminai. Vėliau išaiškėjo, kad jokie ne aminai, bet žodis prigijo. Pirmas, atskirai atrastas vitaminas buvo B1. Todėl jį pavadino A. B jį pavadino todėl, kad su juo galima išgydyti „beri-beri“ ligą(avitaminozę). Naujus vitaminus pradėjo atradinėt kas keli metai ir procesas dar toli gražu neužbaigtas. Kartais tai labai stebina. Ir iš kur ima šituos vis naujus vitaminus?

Atradus visus pagrindinius vitaminus pradėjo atradinėt medžiagas su panašiu į vitaminus veikimu. Savo savybėmis šios medžiagos yra panašios į vitaminus, bet ne vitaminai. Šių medžiagų sąrašas tai pat pastoviai plečiasi.

Paskutinis mados šauksmas yra naujų vitaminų ir į juos panašių medžiagų, kurių analogų nėra gamtoje organinė sintezė. Daroma taip: imamas kažkoks tai vienas vitaminas ar į jį panaši medžiaga ir jos molekulė šiek tiek modifikuojama. Gaunasi naujas junginys su tokiom naudingom savybėm, kurios nebūdingos pradiniam vitaminui. Kartais einama kitu keliu: iš organizmo paimama kokia nors natūrali biologiškai aktyvi medžiaga ir jos molekulė sujungiama su vitamino molekule. Gaunasi naujas junginys, kuriam gali būti būdingas ir biologiškai aktyvus, ir vitamininis poveikis. O kartais atsitinka taip, kad nauja medžiaga neturi nė vitamininio, nė biologiškai aktyvaus poveikio, bet įgyja visiškai naujas, netikėtas savybes. Kadangi preparato gavimo šaltinis yra vitaminai ir biologiškai aktyvios medžiagos, lengvai priimamos organizmo, toks preparatas yra visiškai nekenksmingas ir tuo pačiu labai aktyvus.

Vitaminologija vystosi labai greitai ir yra viena iš įdomiausių medicinos mokslų.

Vitaminų klasifikacijos pagrindu yra jų tirpumas vandeny arba riebaluose. Todėl visi vitaminai skirstomi į dvi grupes: tirpstantys vandenyje ir tirpstantys riebaluose. Į atskirą grupę išskirtos į vitaminus panašios medžiagos, kurių savybės ne visiškai sutampa su vitaminų savybėmis. Atskirai taip pat nagrinėjami kofermentai – tai į ką pavirsta vitaminai organizme, prieš įsijungdami į medžiagų apykaitą.
Riebaluose tirpstantys vitaminai:

Vitaminas А (retinolas)
Provitaminai А (karotinai)
Vitaminas D (kalciferoliai)
Vitaminas Е (tokoferoliai)
Vitaminas К (folochinonai)

Vandenyje tirpstantys vitaminai:

Vitaminas В1 (tiaminas)
Vitaminas В2 (riboflavinas)
Vitaminas РР (nikotininė rūgštis)
Vitaminas В6 (piridoksinas)
Vitaminas В12 (cianokobalaminas)
Folinė rūgštis (folacinas, vitaminas Вс)
Pantoteninė rūgštis (vitaminas В3)
Biotinas (vitaminas N)
Lipoinė rūgštis (vitaminas ?)
Askorbo rūgštis (vitaminas С)
Vitaminas R (bioflavonoidai)
Vitaminas Т

Į vitaminus panašios medžiagos:

Pangalinė rūgštis (vitaminas Вl)
Paraaminobenzoinė rūgštis (vitaminas N1)
Orotatinė rūgštis (vitaminas В13)
Cholinas (vitaminas В4)
Indis (vitaminas В8)
Karnitinas (vitaminas Вт)
Polinesočiosios riebalinės rūgštys (vitaminas F)
?-Metilmetioninsulfonilo chloritas (vitaminas I)
Adenilinė rūgštis (vitaminas В4)
Коfermentai:

Kofermentas vitamino В1 (kokarboksilazė)
Kofermentas vitamino В2 ( flavinatas)
Kofermentas vitamino В6 (piridoksalfosfatas)
Kofermentas vitamino В12 (kobamamidas)
Kofermentas vitamino В15 (dipromonis)


Vitaminų klasifikacija – sąlyginis dalykas. Aš ją čia pateikiu dėl to, kad paėmę į rankas komercinį multivitamininį preparatą, jūs galėtumėte įvertinti jo sudėtį ir padaryt išvadą atitinka jis tą kainą, kurios prašoma. Jūs pats sau turite tapti ekspertu vitaminologijoje.

Kai kurie vitaminai apjungiami grupiniais pavadinimais. Po vienu pavadinimu slepiasi visa grupė junginių. Tai reikia žinoti, todėl, kad vietoj vitamino preparato receptūroje gali būti nurodyta vienas iš junginių, kuris atstovauja tam tikrą vitaminą. Labai dažnai būna taip, kad nauju pavadinimu reklamuojamas ir pardavinėjamas (už didelius pinigus) seniai žinomas ir pigus preparatas, kurį galima be vargo nusipirkti kaimyninėje vaistinėje.
Vitaminas А

Vitaminas A yra grupinis pavadinimas. Tai keletas junginių bendru pavadinimu „Retinoliai“.

1. Retinolis (vitaminas А-spiritas). Dažniausiai leidžiamas vitamino A pavadinimu ir įeina į įvairius multivitamininius preparatus. Retinolis išleidžiamas retinolio acetato arba retinolio palmitato pavidalu.

2. Retinoinė rūgštis (vitaminas А-rūgštis). Įeina į multivitaminų sudėtį, bet dažniausiai dedama į įvairių aerozolių,kremų ir t.t. sudėtį. Dažniausiai išleidžiama „Rodkutan“(Izotretinoinas) preparato pavidalu. Taip pat leidžiamas retinoinės rūgšties darinys „Etreginatas“(tigazonas). Dar vienas darinys „Airolis“(tretinoinas).

3. Retinalis (vitaminas А-aldehidas)
Provitaminas А

Provitaminai А pavadinti taip todėl, kad organizme jie gali pavirsti į vitaminą A. Jie išskirti į atskirą grupę, nes organizme atlieka savarankišką vaidmenį, skirtingą nei vitaminas A.

1. Karotinai.

Dabar priskaičiuojama 3 rūšys (alfa, beta, gama). Didžiausiu aktyvumu pasižymi beta karotinas. Jis ir išleidžiamas dažniausiai,kaip ir savarankišku pavidalu,taip ir multivitaminų sudėtyje. Viena iš beta karotino rūšių yra preparatas „Vetoron“.

2. Karotinoidai.

Karotinoidų žinoma tikra daugybė. Atskirai jie neišleidžiami, bet gali įeiti į daugelio sudėtinių multivitamininių augalinių preparatų sudėtį.
Vitaminas Р

Šiuo pavadinimu egzistuoja dvi panašios savo sandara medžiagos.

1. Ergokalciferolis – vitaminas D2

2. Cholekarciferolis - vitaminas D3

Vitaminas D3 išleidžiamas ir atskirai, ir oksicholekarciferolio pavidalu, kuris vadinamas „oksidevitas“. Dar viena D3 išleidimo forma – „videcholis“. Tai molekulinis D3 ir cholesterino junginys. Šiek tiek pakeista cholekarciferolio molekulė vadinama „psorkutanas“ ir pagrinde naudojama vietiniam gydymui.
Vitaminas К

Šiuo bendriniu pavadinimu žinoma keletas junginių.

1. Vitaminas К1 (filochinonas). Jo preparatas „fitomenadionas“.

2. Vitaminas К2 (naftochinonas). Kaip atskiras preparatas negaminamas, bet įeina į kai kurių kompleksinių bakterinių preparatų sudėtį, dėl to, kad  sugeba jungtis su kai kuriomis bakterijų rūšimis.

3. Vitaminas К3 (vikasolis). Jis tirpsta vandenyje. Gaminamas kaip atskiras preparatas „Vikasolis“ ir įeina į kai kuriuos multivitaminus.

Vitaminas В1

Tokiu pavadinimu žinomi trys junginiai.

1. Tiaminas. Išleidžiamas tiamino bromido ir tiamino chlorido pavidalu.

2. Fosfotiaminas. Fosforinis tiamino eteris.

3. Benfotiaminas. Sintetinis junginys, nerandamas gamtoje. Visos trys B1 rūšys išleidžiamos atskirai ir multivitaminų sudėty.
Vitaminas В2

1.Riboflavinas.

2. Riboflavin - mononukleotidas. Išleidžiami atskirai ir multivitaminų sudėtyje.
Vitaminas РР

Vitaminą atstovauja du junginiai.

1. Nikotininė rūgštis.

2. Nikotinamidas. Abu junginiai išleidžiami ir atskirai, ir kitų multivitaminų sudėty.
Vitaminas В12

Žinomos dvi formos.

1. Cianokobalaminas.

2. Oksikobalaminas. Abu junginiai išleidžiami ir atskirai, ir komplekse su kitais vitaminais.

Fоlio rūgštis.

Į šios rūgšties grupę įeina du junginiai:

1. Folio rūgštis.

2. Kalcio folinatas. Leidžiamas kalcio foliantas ir preparatas „Leikovoril“.

Pantoteninė rūgštis.

Pantotenatų grupėje yra 3 pagrindinės formos.

1. Homopantoteninė rūgštis. Leidžiama atskirai ir multivitaminų kompleksuose.

2. Kalcio pantotenatas. Leidžiamas atskirai ir multivitaminų kompleksuose.

3. Pantenolas. Pagrinde naudojamas kaip gydomasis aerozolis.
Lipoinė rūgštis.

Leidžiamos 2 formos.

1. Lipoinė rūgštis.

2. Lipamidas – amidinis lipoinės rūgšties darinys.

Leidžiami kaip atskiri vaistiniai preparatai. Įeina į daugelio įvairių multivitaminų sudėtį.
Аskorbo rūgštis.

Leidžiama 3 formos.

1. Askorbo rūgštis.

2. natrio askorbinatas (natrio askorbatas)

3. Kalcio askorbinatas (kalcio askorbatas)

Visos trys vitamino formos leidžiamos ir izoliuotai, ir komplekse su kitais vitaminais.
Vitaminas R

Vitaminas R – daug reikšmių turintis pavadinimas.

Nėra nė vieno vitamino, ,kuris vienu pavadinimu jungtų tiek daug elementų,kiek apjungia po savo pavadinimu vitaminas R. Tai bioflavonoidai – medžiagos, kurios glikozidų pavidalu randamos didžiuliame kiekyje augalų. Bioflavonoidų žinoma apie 150! Visi jie turi R vitamino savybių, nors ir nevienodo lygio. Aš čia pateiksiu tik pačius labiausiai paplitusius ir stipriausiai veikiančius preparatus.

1. Rutinas.

2. Kvercetinas.

Abu junginiai leidžiami ir atskirai, ir įeina į multivitaminų sudėtį.

3. Legalonas. Leidžiamas kaip savarankiškas preparatas. Daugiau žinomas „Kareil“ pavadinimu. Savo sudėtyje turi 2 pagrindinius flavonoidus: silimarinas, silibininas  ir ekstraktas iš dagio vaisių.

4. Siliboras.

Savarankiškas preparatas. Savo sudėtyje turi flavonoidų iš dagio.

5. Katerinas.

Savarankiškas preparatas, gaunamas sintetinimo būdu.
Vitaminas F

Šiuo bendru pavadinimu vadinamos augalinės kilmės polinesočiosios rūgštys.

1. Linetolis.

Sudėtyje yra nesočiųjų riebiųjų rūgščių etilo eterių mišiniai. Pagrinde tai: linoleninė rūgštis (57%), oleininė rūgštis (15%), lipoinė rūgštis (15%). Linetolis išleidžiamas kaip atskiras preparatas,o taip pat įeina į keleto aerozolių sudėtį: „Vinizolis“, „Levovinizolis“, „Lifuzolis“.

2. Lipostabilas.

Kompleksinis preparatas, apimantis nesočiąsias riebiąsias rūgštis, vitaminus, venas plečiančias medžiagas.

3. Esencialė.

Kompleksinis preparatas, apimantis nesočiąsias riebiąsias rūgštis ir kai kuriuos vandenyje tirpstančius vitaminus.

Peržiūrėjome visus pagrindinius vitaminus, kurie be savarankiško naudojimo, įeina įvairių multivitaminų sudėtį.. Žinant visus pavadinimus jau galima vertint įvairius multivitamininius preparatus.

Kad ir kaip įvairiai ir kokybiškai mes maitinamės, organizmas niekada negaus pilno būtiniausių vitaminų rinkinio. Dabar jau sunku sutikt akivaizdžias avitaminozes,kurios baigiasi mirtimis, bet hipovitaminozė sutinkama beveik visur.

Hipovitaminozė – būklė, kai į organizmą patenkančių vitaminų kiekis yra nepakankamas. Hipovitaminozę diagnozuot labai sunku, o dažniausiai neįmanoma. Esant hipovitaminozei nėra jokių konkrečių specifinių simptomų. Žmonės greičiau pavargsta,lengviau persišaldo,dažniau serga,greičiau sensta ir miršta. Eiliniai gydytojai visiškai nežino vitaminologijos ir nieko aiškaus savo pacientam pasakyti negali. Labai mažai kas žino, kad spuogai ant odos – tai hipovitaminozė A; dažni persišaldymai – hipovitaminozė C; aukštas arterinis spaudimas - hipovitaminozė R; greitas nuovargis pantoteninės rūgšties deficitas; rankų drebėjimas - hipovitaminozė B6; impotencija dažnai būna surišta su hipovitaminoze E; ankstyvos raukšlės ant veido – vitaminų А, С ir R trūkumas; žili plaukai - hipovitaminozė A ir pantoteninės rūgšties; plikimas - hipovitaminozė  N1; dantų ėduonis būna surištas su hipovitaminozė  D2 ir t.t. Analogijas galima tęsti iki begalybės.

Hipovitaminozių diagnostika nepaprastai sudėtinga dėl simptomų netikslumo, laboratorinių analizių sudėtingumo, na ir paprasčiausiai dėl negalėjimo užsiimti šia problema. Laikas nuo laiko spaudoje atsiranda gąsdinantys duomenys apie tai, kad vos ne  80% gyventojų, net ir labiausiai išsivysčiusiose šalyse gyvena chroniškos hipovitaminozės būklėje. Tuo galima patikėti, tuo labiau, kad hipovitaminozė apsunkinama chroniškais nerviniais perkrovimais ir aplinkos užterštumu.

Hipovitaminozės kilmė įvairi. pabandykime panagrinėti pagrindines jos priežastis.

1. Trūkumas su maistu gaunamų vitaminų.

Kaip tai neatrodytų keista iš pirmo žvilgsnio, netgi įvairi ir kokybiška mityba negali pilnai aprūpinti organizmo vitaminais. Japonų mokslininkai paskaičiavo, kad organizmo aprūpinimui pačiais reikalingiausiais vitaminais nežiūrint į jų kiekybę, kasdieninį žmogaus racioną turi sudaryti ne mažiau kaip 39 skirtingi produktai. Kaip gerai jūs galite išpildyti šitą reikalavimą? Spręskite patys. Užsitikrinti tokį kiekį produktų paprasčiausiai neįmanoma. Net ir turint neribotas materialines galimybes yra dar tokie ribojantys faktoriai, kaip skonio įpročiai ir silpnybės, nacionalinės virtuvės ypatumai, kultūriniai faktoriai, šeimyninės tradicijos ir t.t.

2. Kiekybinis vitaminų trūkumas racione.

Žinomas amerikiečių biochemikas Linus Poling savo laiku įtikinamai įrodė, kad žmogaus organizmo normaliam biocheminių reakcijų palaikymui per parą būtina suvartoti mažiausiai 10 g vitamino С. Kad gauti tokį kiekį askorbo rūgšties, reikia per dieną suvalgyti 15 kg apelsinų, ananasų ar citrinų. Tai absoliučiai nerealu.

3. Antivitaminai produktuose.

Beveik visi produktai be vitaminų turi dar ir antivitaminų, kurie neutralizuoja vitaminus prie tam tikrų aplinkybių. Apdirbant kulinariškai ar kramtant dalis vitaminų(kartais labai didelė) kontaktuoja su antivitaminais ir sunyksta. Obuoliai turi apie 70 мg askorbo rūgšties 100 g produkto. Askorbo rūgštis yra išsidėsčiusi ląstelių išorėje. O ląstelėse yra fermentas askorbinazė, kuris yra skirtas askorbo rūgšties naikinimui. Sveikam obuolyje šios dvi medžiagos laikosi izoliuotai viena nuo kitos ir nekontaktuoja. Kramtydami obuolį pažeidžiam ląsteles ir askorbo rūgštis susiliečia su askorbinaze. To pasėkoje 70% askorbo rūgšties sunaikinamа. Taip, kad vienam ar kitam produkte yra vitaminų dar nieko nesako. Turint galvoje vitaminų ir antivitaminų balansą ir norint aprūpint organizmą reikiamu kiekiu vitamino C reikia suvalgyti ne 15, o 50 kg apelsinų.

4. Ardanti vitaminų veikla vienas kito atžvilgiu ir vitamininė konkurencija.

Dauguma vitaminų ardo vienas kitą. Pvz. vitaminas В12 pajėgus naikinti visus kitus B grupės vitaminus, dėl turimo savo sudėtyje kobalto atomo.

Kai kurie vitaminai konkuruoja vienas su kitu. Pvz. vitaminas В1, tai pat kaip ir vitaminas В6 pradeda veikti tik tada kai kepenyse prisijungia fosforo likutį. Patekę į kepenis šie vitaminai pradeda konkuruoti dėl fosforo likučių, o tai silpnina jų veikimą.

5. Virškinimo sistemos ligos.

Bet kokie virškinimo trakto susirgimai kliudo vitaminų įsisavinimui. Kepenų ligos mažina fosforo likučių prijungimą.

Matote, kaip viskas sudėtinga organizmą aprūpinant vitaminais.  Vien maistiniais faktoriais, atsižvelgiant į aukščiau išvardintas priežastis, neįmanoma išspręsti vitamininio aprūpinimo.

Kas gi gali mums padėti? Tik sintetiniai multivitaminai. Tai kaip tik tas vaistas,kuris būtinas ir ligoniui, ir sveikam žmogui. Sintetiniai vitaminai – tai chemiškai švarūs junginiai. Jie daug retesni nei natūralūs.Gamtiniai vitaminai sukelia alergiją ar dar kokius nors pašalinius poveikius. Kai kurių autorių tvirtinimas,kad efektingi tik „gamtiniai“, o sintetiniai vitaminai nenaudingi ir kenksmingi – tai didžiulė nepagarba ir medicinos nežinojimas. Kiekvienas patyręs farmaceutas jum pasakys, kad patys stipriausi alergenai yra augalai. Augaliniuose  preparatuose dažnai būna ir pesticidų, ir herbicidų, ir nitratų, ir švino iš išmetamųjų dujų. Apie kokį natūralumą ir nekenksmingumą mes galime kalbėti? Chemiškai švarūs junginiai kaip tik tuo ir geri, kad juose nėra trūkumų, būdingų augaliniams ir gyvuliniams preparatams.

Multivitaminus reikia naudoti nuolat,nepriklausomai nuo metų laiko ir mitybos pilnavertiškumo. Jų vartojimas neturėtų būti atsitiktinis ar „kursais“. Mane stebina kitų nemokšiškumas,kai girdžiu rekomendacijas vartoti multivitaminus „kursais“ po 20 – 30 dienu. Taip ir norisi paklausti:kokie čia „kursai“?

Organizmui pastoviai reikia vitaminų. Todėl ir vartoti vitaminus reikia pastoviai,be pertraukų. Naudojami terapeutinėmis dozėmis,organizme nesikaupia nei vandenyje, nei riebaluose tirpstantys vitaminai(jų perteklius pašalinamas su šlapimu).

Labai didelę reikšmę turi multivitaminų išleidimo forma. Geriausia naudoti tokius preparatus,kurie yra gaminami draže forma,kai vitaminai,sudėti vienas ant kito sluoksniais,pagal atitinkamą seką. Draže – tai sluoksninė forma. Vitaminų sluoksniai atskirti vienas nuo kito tirpiom plėvelėm. Draže judant virškinimo traktu,vitaminų sluoksniai tirpsta paeiliui ir yra įsisavinami atitinkamoje virškinimo trakto dalyje. Taip pasiekiama,kad vitaminai liestųsi vienas su kitu minimaliai ir minimaliai neutralizuotų vieni kitus. Tabletinės multivitaminų formos ,kur vitaminai paprasčiausiai sumaišyti,nusileidžia kokybe draže ir veikia silpniau. Laisvam draže judėjimui virškinimo trakte,(kad visi vitaminai būtų absorbuojami skirtingose virškinimo sistemos vietose) multivitaminus reikia gerti ant tuščio skrandžio 0,5-1 val. prieš valgį,užgeriant juos nedideliu kiekiu vandens. Gazuotas vanduo pagreitina vitaminų absorbavimą virškinimo trakte. Draže būtina išgerti nekramtant.

Dabar rusijos rinkoje daug multivitaminų, bet nežiūrint to dauguma iš jų žemos kokybės. Preparato pagaminimo vieta reikšmės neturi. Labai dažnai importiniai,plačiai išreklamuoti preparatai, kokybe nusileidžia rusiškiem. Dėmesio verti tik keli preparatai. Apžvelgsim kai kuriuos iš jų.
Ol - аmin

Draže. Gaminamas Belgijoje. Sudėtyje yra 13 vitaminų ir 9 mikroelementai.Išskirtinai aukštos kokybės preparatas. Jo privalumas vitaminas N1, kuris gana retai sutinkamas multivitaminuose.
Supradin

Draže. Gaminamas Šveicarijoje. Sudėtyje 12 vitaminų ir 8 mikroelementai. Privalumas – vitaminas N1, bet mineralų kiekiu šiek tiek nusileidžia Ol-aminui. Rimtas preparato trūkumas,kad jame nėra vitamino P, kuris sustiprina vitamino C veikimą ir sumažina kitų vitaminų ardymą.
Unicap М и Unicap Т

Draže. Abu preparatai gaminami JAV. Abiejų sudėtyje po 9 vitaminus ir po 7 mikroelementus. Skiriasi jie vienas nuo kito nežymiai. Privalumas – jodas, kuris teigiamai veikia skydliaukę.
Vinibis

Tabletės. Gaminamas Rusijoje. 13 vitaminų, 11 mikroelementų, 10 aminorūgščių. Trūkumas – tabletinė išleidimo forma. Privalumas – viotaminas N1 ir mikroelementas kremnis.
Komplivit

Tabletės. Gaminamas Rusijoje. 12 vitaminų ir 9 mikroelementai. Trūkumas – tabletinė forma
Kvadevit

Draže. Gaminamas Rusijoje. 12 vitaminų, 2 mikroelementai ir 2 amino rūgštys.
Aerovit

Draže. Gaminamas Rusijoje. 11 vitaminų. Privalumas – vitaminas B2, kuris yra ne riboflavinas,bet riboflavinas-mononukleotidas.
Undevit

Draže. Gaminamas Rusijoje. 11 vitaminų.
Glutamevit

Draže. Gaminamas Rusijoje. 10 vitaminų, 4 mikroelementai ir 1 amino rūgštis.
Gendevit

Draže. Gaminamas Rusijoje. 11 vitaminų. Privalumas – vitaminas P2.
Dekamevit

Draže. Gaminamas Rusijoje. 10 vitaminų ir 1 amino rūgštis.
Additiva

Tirpios tabletės. Gaminamas Lenkijoje pagal vokiečių licenziją.. 10 vitaminų. Trūkumas – tabletinė forma.

Preparatų, turinčių mažiau kaip 10 vitaminų,pirkti neapsimoka,nežiūrint nė į jokią reklamą.

Vitaminų vartojimas neįtakoja savijautos. Jūs nepajausite nei budrumo, nei nuotaikos pakilimo,nei gyvybinių jėgų antplūdžio. Vitaminai veikia tik profilaktiškai,bet šis veikimas išskirtinai svarbus. Dirbant ir protinį, ir fizinį darbą vystosi nuovargis. Padidėja organizmo atsparumas peršalimams ir aplamai visiems kenksmingiems aplinkos faktoriams. Sulėtėja organizmo senėjimas. Pagal įvairių autorių duomenis,vien tik vitaminų vartojimas prailgina gyvenimą laboratoriniam gyvūnam 17-25%. Netgi pačios įmantriausios treniruotės, daugiau kaip 25% gyvenimo neprailgina. O gerdamas vitaminus gausi tokį patį rezultatą. Aišku, jei suderinsit treniruotes su vitaminų vartojimu,rezultatas bus dar geresnis.

Pasakojimas apie vitaminus būtų nepilnas,jei nepaminėčiau vieno unikalaus produkto,kurį turi visi be išimties žinomi vitaminai. Kalbėsiu apie alaus mieles. Alaus mielės dauginasi sudygusiuse miežiuose, o kaip mes žinom,bet kokių grūdų daiginimas iššaukia riebaluose tirpstančių vitaminų susikaupimą. Patys mielių grybeliai gamina visą kompleksą vandenyje tirpstančių vitaminų. Juose yra tokių medžiagų, kurių dar nėra šiuolaikinių multivitaminų sudėtyje.

Dabar vaistinėse galima rasti daug preparatų pagamintų iš džiovintų alaus mielių. Bet,jei yra galimybė,reikėtų naudoti skystas alaus mieles,kurių galima nusipirkti alaus gamykloje. Skystos alaus mielės geriau už džiovintas tuo, kad jų sudėtyje esantys grybeliai yra gyvi. Gyvi grybeliai „apsigyvena“ žarnyne ir toliau ten gamina vitaminus,plius normalizuoja žarnyno mikroflorą.

Daug metų atgal,kada pats geriausias multivitamininis preparatas turėjo 4 vitaminus,alaus mielės buvo vienintelis prieinamas multivitaminas. Liko jos tokios ir dabar. Jei trūksta pinigų multivitaminams,ne nuodėmė būtų prisiminti apie senas geras alaus mieles. Sudėtis jų unikali ir teigiamas poveikis organizmui pakankamai didelis,nors tai ir ne dražiruota forma.

Aplamai,bet kokie daiginti grūdai gali tapti gera multivitaminine priemone. Daiginti galima bet kokią grūdinę kultūrą: rugius,avižas,kviečius,miežius ir t.t. Daiginti galima ir ankštinius augalus: žirnius,pupeles ir sojas.

Aš vėl prisimenu vaikystę ir spalvotus žirnelius. Tai geri mūsų draugai. Jie nepaves. Jie padės mums tapti šiek tiek stipresniais,sveikesniais ir pragyvensime šiek tiek ilgiau. Rezultatai nebus pasakiški,bet mes ir gyvenam toli gražu ne pasakoje. Jų veikimas nepastebimas,bet realus. Taigi netikėkite reklama ir neieškokite pasakiškų eliksyrų. Paprasčiausiai užkaskime vitaminų. Kodėl gi ne?



Stiuartas


iš www.jegospasaulis.lt