Kulturizmas.net diskusijų forumas

Makleris rašė:

Kuris ten DVIRATINKAS 3k a day renka?

Nick'as - ha. http://www.veganfitness.net/viewtopic.p … mp;t=21105

3 jo postas. Rašo, kad dar kai daugiau treniruojasi surenka 7000kcal.

Jo Youtube kanalas -

Paskutinį kartą taisė Boomshaker (2010-09-20 16:34)

Makleris rašė:

Ko log'o nebepildai?.. Duobej sedi?

O tau labai rūpi? Ne duobėj nesėdžiu. Nenoriu ir nepildau. Galiu dabar pasakyt max - spaudimas 77kg, pritūpimai 97x3, m trauka 120x3, standing press - 50x1, 47 x 2

Dabar kiek sunkiau, nes prisisidėjo 3xsav kovų menai. Tai krūvius pamažinau štanginėj, bet rezultatai kyla.

Paskutinį kartą taisė Boomshaker (2010-09-20 16:42)

TNTs rašė:

Kokius menus pradėjai?

Kudo, bet čia jau seniau, nuo žiemos. Bet tai vėl tema apie mane. Jei kas įdomu tai yra logas.

Paskutinį kartą taisė Boomshaker (2010-09-20 18:19)

Ruduo - grybų metas, tad ir aš užkietėjęs mėsėdis pabuvau pora dienų vegetaru. Savaitgalį sodyboje prisirinkau 2 kibirus rudmėsių ir namie pasikelpiau. Ko nesugebėjau suvalgyt, tą užšaldžiau, kad vėliau galėčiau išsikept

Įmetu trupmai apie grybų maistines savybes.

Grybai - vieni seniausių žmogaus valgomų produktų. Grybų vertė priklauso nuo jų cheminės sudėties ir atitinkamų elementų santykio. Sudėčiai reikšmės turi augimvietė, vietovės klimatas, metų laikas ir kiti veiksniai.

Grybai turi daug vandens (84-95 %) ir nemažai blogai ar visai neįsisavinamų medžiagų - apie 4-6 % (pavyzdžiui, chitino). Mineralinių medžiagų kiekiu grybai nenusileidžia vaisiams ir daržovėms, o fosforo, kalcio, kalio kiekiu jie prilygsta žuvies mėsai. Suvalgius 100 g kelmučių, organizmas gauna vario ir cinko paros normą.

Grybuose yra geležies, mangano, kobalto, švino, taip pat aminorūgščių. Nustatyta, kad žmogaus organizmas gyvulinės kilmės baltymų pasisavina 96,5 %, augalinės - 68 %, grybų - 70 %. Taigi baravyko, pievagrybio ir kai kurių kitų grybų baltymų mitybinė vertė prilygsta gyvulinės kilmės baltymams.

Mažokai juose lengvai virškinamų riebalinių medžiagų ir angliavandenių. Grybuose kaupiasi trehalozė ir glikogenas - angliavandeniai, kurių neaptinkama augaluose. Lipidai, fosfatidai, laisvos amino rūgštys, eterinės ir kvapiosios medžiagos sužadina skrandžio sulčių išsiskyrimą, didina apetitą, gerina kitų maisto produktų virškinimą.

Grybuose daug vitaminų B1, B2, PP, C, A, D, fermentų, organinių rūgščių. Džiovinti grybai baltymų turi daugiau nei duona, kruopos, jautiena. Džiovinti baravykai du kartus kaloringesni už žuvį, maistingesni už kiaušinius, dešrą, jų sultinys triskart kaloringesnis nei mėsos. Maistingesni jauni grybai, vertingesnė kepurėlė nei kotas.

Grybuose, ypač senuose, atsiranda maistui netinkamų, net nuodingų medžiagų: aminų, amidų, šlapalo ir kt. Dėl to maistui negalima vartoti pasenusių grybų. Kai kurių grybų kotai sumedėję, maistui netinkami, nes juose yra daug chitino. Senesnių grybų kepurėlės apatinę pusę reiktų pašalinti, nes jame esančios subrendusios sporos nesuvirškinamos, be to, būna daug vabzdžių lervų.

Grybai pagal mitybinę vertę, skonį, paplitimą, vartojimą skirstomi į 4 kategorijas. Tai sąlyginis skirstymas, nes nevisiškai ištirta grybų mitybinė vertė, ne visose šalyse tie patys valgomieji grybai vienodai gausiai auga, mėgstami, renkami, vertinami.
Pirmosios kategorijos grybai vertingiausi ir skaniausi: baravykas, rudmėsė, gelsvasis ir geltonasis piengrybiai.
Antrosios kategorijos geri, bet menkesnės vertės grybai: raudonviršis, lepšė, kazlėkai, rudakepuris, grakštusis, smiltyninis baravykai, valgomasis ir dvisporis pievagrybiai, ūmėdė garduolė, piengrybis paberžis, žaliuokė.
Trečiosios kategorijos grybai vidutinio skanumo ir vertingumo: geltonasis baravykas, raukšlėtasis gudukas, valgomoji voveraitė, paprastasis bei vasarinis kelmučiai, tikroji, juosvoji, juodmėsė ir blunkančioji ūmėdės, juosvasis, paprastasis piengrybiai.
Ketvirtosios kategorijos grybai yra menkaverčiai: tamprusis ir auksakotis baravykai, pilkoji, kvapioji stirnabudės, šalninė guotė, gličioji ir variaspalvė geltonpėdės, gluosninė kreivabudė, lelijinis baltikas, grūzdas, paliepis, rudasis piengrybis, raukšlėtasis ir čerpėtasis dyglučiai, gauruotasis mėšlagrybis.

geduttis rašė:

man VOVERŪŠKOS skaniausi grybai niekad nekirmija -  kirmėlės negigržda tarp dantų

ten turbut žemėtus valgai jei girgžda

nu wa kaip buna


http://bendraukime.lrytas.lt/isklausyki … qnfMbG9sic

Prie to pacio...

Cia prisidejo ir B12 vitaminas. Pasirodo tie kas grieztai laikosi veganizmo ir nevalgo zuvies, paukstienos, kiausiniu ar pieno produktu ir siaip nevartoja papildomu vitaminu, tai turi B12 atsargu kazkur 2-5 metams. Ka ir matom, kad mergina po 5 metu issivyste mazakraujyste.

giga rašė:

pasiskaiciau gincus, ir ziuriu kad vienus suzavi veganu mada, o mesedziai kaip mesedziai.. agresijos uzvaldyti raumenu trokstantys gyvunai..
zmones, mesa reikia est tik karta -du per sav., o ne kiaura diena. cia esme. niekas neirode, kad veganizmas yra blogai, jei teisingai valgoma. o mesos kenksmingas ir perdidelis vartojimas aprasytas 100000 kartu. eskit kiauliu kunus kol jauni, kai uzaugsit ir jusu raumenys virs i lasinius, bus matyt, kas graziau atrodys, ar liesas sveikas veganas, ar didelis nejudrus mesedis.
sumazinau mesa del sveikatos, nes nuo sportines baltymu/darzoviu dietos organizmas streikavo viduriu kietejimu ir pan. sumazinus mesa, o ja keiciant ivairiom darzovem ir kruopom, organizmas sokinejo is laimes.
rupinantiems sveikata, rekomenduoju mesa ar zuvi valgyt kelis kartus per savaite, padidimti ankstiniu vartojima, daug daug darzoviu. gi liesas raumenukas daug graziau, nei storas mesos kalnas. plius judrumas, gera nuotaika, lengvumas ir optimizmas...

tai prisipazinkit, kurio cia mama atrado foruma..

ispendejimas tie visi veganizmai
siauriau gyvenancios tautos valgo daugiau mesos ir riebiai. pieciau gyvenancios daugiau augalinio maisto.
taip jau gamtos suredyta.

kiek pazystu vegetaru, tai visi perkare, visada liudni, niekad nesisypso ir viskuo nepatenkinti.

be mesos ne dienos!

https://www.facebook.com/photo.php?fbid … mp;theater

  tas mazesnis veganas isvis nerealus

Neprivalges rašė:

Nu tai kursuoja pastoviai spėju.

kursuoja tai nebent tik fletcheris