Kulturizmas.net diskusijų forumas

Sveiki,
Rasau ne kiek su klausimais kiek su noru pasidalinti savo istorija ir padekoti visiems sio ir kitu forumu dalyviams, kad esate, dalinates.
Cia yra rasiusiu, kad po tokius forumus lankosi tik  dar besigydantys ar bandantys atrasti savo problemu priezastis. O tie kurie isgyja, nebesuka sau galvos, pamirsta liga ir toliau sau ramiai gyvena. Manau, kad taip ir yra. Gal del to paskaicius gali susidaryti vaizdas, kad prostatitas tai lyg nuosprendis iki gyvos galvos ir su juo jau normaliai  nepagyvensi. Manau, kad truksta sekmes istoriju, kurios ikveptu katik suzinojusius diagnoze ir pradedancius depresuot.
   Mane prostatitas uzklupo pries daugiau nei 12 metu. Sukelejo bakterijos nepavyko nustatyt, taciau sugerus minimalias vaistu dozes, viskas gana greitai susitvarke ir po keletos menesio jauciausi visiskai sveikas. Ir taip buvo 10 metu. Buvau visiskai pamirses sia liga ir net atrode keista, kodel ji visur pateikiama kaip tokia sudetinga, nes pavyko issigydyti tikrai palyginti lengvai. Taciau po siu 10 metu pernelyg pasitikedamas savo organizmo stiprumu ir visai negalvodamas apie buvusi prostatita prie didelio salcio, vejo, lauke pasportavau, slapinaus ir siaip pasalau. Ir visai netiketai sugrizo kazkada jau patirti simtomai. Sikart jau buvo gerokai sunkiau issivaduoti. Sugerus virs 20 dienu antibijotiku siek tiek pagerejo, taciau uzdegimas visiskai neisnyko ir jautesi visokie diskomfortai. Kogero kliuciu sudare dar tai, kad negalejau visiskai pasitiketi gydytoju pas kuri pradejau gydyma. Po keleto menesiu pradejau lankytis pas kita, kur pajutau visiska pasitikejima. Supratau, kad vien tai padare didele itaka, nes zinojimas kad esi patikimoj prieziuroj ir bus padaryta viskas kas imanoma geriausio, suteikia nusiraminima, kas teigiamai veikia psichologiskai, o galiausiai ir fiziologiskai. Gydymas su nedidelemis pertraukelemis truko apie metus. Antibiotiku kursas nebuvo kartotas. Pagrindine priemone buvo masazas.Na ir po mazdaug metu pasijutau vel sveikas jau virs 2 metu kaip netaikau jokio gydymo ir kol kas atrodo viskas ok. Yra nerimo, kad gali vel tuoj tuoj prasidet viskas is naujo, bet dabar jau labiau galvoju apie sia liga ir nebandau jos visiskai uzmirst ir isivaizduot, kad jos nera, neuzsiimt kazkokiom rizika kelianciom veiklom, tiesiog labiau save pasaugot.
   Dar del priezasciu sios ligos siek tiek. Ka subjektyviai manau pats apie tai. Bent jau mano atveju manau tai buvo besaike masturbacija. Pauuglystej, jaunom dienom, neturedamas reikiamu ziniu, pakankamo supratimo kur klimstu, masturbuodavaus daug - kasdien, o kartais net ne po karta. Panasu tai nualino mano prostata ir laikui begant ji nebeatlaike. Dar vienas dalykas gydyme i ka ziuriu skeptiskai - tai gydytoju rekomendacijos dazniau santykiauti ar masturbuotis. Mano dabartiniu isitikinimu, masturbacija is principo yra blogai ir tai neturetu buti praktikuojama. Nebent, gal kai tikrai reikia sveikatos sumetimais. Per dazni lytiniai santykiai irgi nualina prostata. Savo progresa gyjime labai didele dalimi sieju su ne per daznais lytiniais santykiais. Is pradziu atrode nebus imanoma to atsisakyt, sumazint, nes atrodo pastoviai buvo poreikis. Buvo sunkoka. Bet imanoma.  Mano raktas - mintys. Iki tol seksualines mintys nuolat sukosi galvoje, kas skatino erekcija ir nuolatini prostatos dirginima. Tik visiskai suvaldzius, atsisakius tokiu minciu, smegenims pagaliau pavyko persiprogramuoti ir palikti prostata ramybeje. O tada ir pradejo rimti visi nemalonus simtomai. Viskas ok yra ijungti ta minciu mygtuka pries normalia seksualine sueiti, kuomet ir prostata atlieka savo tikraja funkcija ir vel nurimsta, ilsisi ir laukia sekancio karto.
  Tai tiek norejau pasidalinti savo patirtimi ir atrastais budais sveikti. Siuo metu besikankinantiems su prostatos bedom linkiu stiprybes ir atrasti savaji kelia i pasveikima! Sekmes!