Kulturizmas.net diskusijų forumas

Kad ir visus 20 nepagailet reiketu, ypatingai naturalam

O tada koks geriausias riebalų šaltinis būtų?

avokadai ;d

Aga  Jeskit jus patIs tOs savo advokadus, aas va mesos geriau riebesnes paimsiu. Nu arba riesutu paglewdisiu

Pries pradedamas rasyt noriu pazymet kad dabar, ar bet kada veliau, kalbedamas tarkim kaip kad siuo atveju apie mityba, jei nepabreziu kaip nors kitaip, neisskiriant specialiai kazkokiu grupiu ir pan., turekim omenyje kad kalba sukasi  ne apie kazkokiom ligom sergancius ligonius, kazkokiom spec salygom gyvenancius zmones ir t.t., o apie sveika, civilizuotose salyse, normaliomis salygomis gyvenancia populiacija. Cia kad butu maziau klaidziojimo ir nusukinejimo nuo esmes. Pavyzdziui kaip kad siuo atveju su celiakija serganciais, gliuteno turinciu produktu negalinciais vartoti zmonem. Bet galim trumpam nuklyst su pora sakiniu ir apie tai. Nezinau kokiuose saltiniuose tu radai tokius serganciuju skaicius, bet akivaizdu kad tokie skaiciai(20-50%) neatitinka realybes. Mano ziniom serganciuju skaicius yra ~1%. tai viena. Antra, yra daug augalinio begliutenio angliavandeniu turincio maisto, sitoj vietoj daugiau nesiplesiu, kam aktualu pasigooglinkit. Trecia, ne vien grudines kulturos o ir aplamai augalinis maistas kaip alergenas nera kazkuo iskirtinis. Gyvulines kilmes maistas niekuo neissiskiria. Alergija pieno produktams, kiausiniams, zuviai ir t.t. Ir jei kazkas kazkam alergiskas, tai nebuna alergiskas viskam ir pilnaverte mityba drasiai galima isbraukiant ta viena, ar kita netinkanti maisto produkta. Taip kad cia taikyt i kazkuri konkretu maisto produkta, ar ju grupe nera tikslo. Pasikartoju-neklaidziojam, kalba eina apie sveikus zmones. Vaziuojam toliau.

"Kuo riebalai blogai kaip pagrindinis energijos šaltinis?"

Jei mes nevartojam angliavandeniu, automatiskai ta kieki kaloriju turim keist kitu maistu, o tai butu riebalai ir baltymai. Del per didelio kiekio riebalu prasideda jau iki kaulo smegenu zinomi, tokie negeri dalykai, kaip padidejes cholesterolis kraujyje, ateroskleroziniu ploksteliu susidarymas ir pan. Yra begale ta patvirtinanciu tyrimu. Aisku kazkas sakys kad yra mates-skaites tyrimu kur riebalai sudaro didziaja dali energetinio poreikio. Bet sitoj vietoj kaip pvz. neaisku kokiame kontekste tas tyrimas buvo naudojamas (pavyzdziui laiko-trukmes kontekste ar kokiame kitame). Yra ivairiausiu niuansu apie kuriuos mes budami paprasti zmones, ne tos srities specialistai tiesiog nepagalvojam, o ir labai daznai kai kurie tyrimai taip ant popieriaus atspindeti, kad specialiai pakreipti ta linkme jog mes apie kazka ir nepagalvotume, kitaip tariant ivairus interesai. Uztenka paziuret i paprasciausia statistika. Nereikia nei Amerikos, cia Lietuvoj puse mirciu, ivyksta nuo kraujagysliu ligu. Isivaiduojat ~50%! vienas is dvieju. Gal laikas susimastyt? Atrodo zmogus sportavo, buvo tvirtas kaip azuolas, suejus pusei amziaus tik pyst ir uzverte kanopas. Ir kas is tu raumenu? is tos visa gyvenima (kuris galejo but zymiai ilgesnis)laikytos nesveikos mases? Mityboj esme. Kas is to kad bicas 50cm, jei kraujagysles uznestos brudu. Neskauda juk, nejauciam to, bet metai po metu istisai vien tai ka dedam i burna artinam sau gala. O to, su teisinga mityba galima isvengt. Tereikia laikytis tam tikru rekomendaciju, kurios siais laikais, kompiuterio pagalba pasiekiamos per pora minuciu. Bet taip jau atsitiko, kad isigalejus technologijoms, lygiai taip pat, per tas pora minuciu galima pasiekt ir dezinformacija. Kada mums reikia teisines pagalbos mes kreipiames i tos srities specialista-siuo atveju pvz. advokata. Kada mums sugenda automobilis, mes kreipiames i automechanikus. Kada mes susergam, kreipiames i daktarus ir t.t. ir pan. Aisku galim pasielgt ir kitaip, iskilus teisiniams klausimams, galim pasiteiraut apie tai ir savo kokio pazistamo(nors jis ir ne teisininkas), nebunant automechanikais galim megint krapstyt automobili ir patys. Susirgus galim gydytis patys, arba patiket savo sveikata sarlatanam. Bet ar tai bus geriausias pasirinkimas? Turbut nelabai. Taip mes siuo atveju elgiames ir su mityba, arba klausom bodybuildingo "specialistu", arba deliojames pagal is nezinia kur, nezinia kieno, neaiskiais principais sudarytas "Vaikuliu", "Paleo" ar dar kokias dietas, nors ir sia-sveikatingumo sriti yra atstovaujancios oficialios institucijos. Tai PSO (pasaulio sveikatos organizacija), SAM(sveikatos apsaugos ministerija. Dar galima pasiskaitinet Amerikos sirdies asociacija, Food and Nutrition Board - Institute of Medicine. Beda ta kad sitoj vietoj tvyro kazkoks paradoksas, ar tai nuo isgertos bankes proteino ar nuo paciupineto hantelio daugeliui jaunimo susisuka smegenys, kurie pradeda galvot jog jie yra gudresni uz dietologus, kurie ir atstovauja tas institucijas ir jose deklaruojamas mitybos nuostatas. Cia kalbu apie tikrus licenzijuotus, baigusius mokslus dietologus, ne siaip apie kokius internetinius "zinovus". Kad zmogus but sveikas yra aprasyti gana aiskus pagrindiniai mitybos principai taip pat butinas fizinis aktyvumas-sportas,  taigi tos rekomendacijos galioja ir sportininkams(tik niekas neskirsto atskirai dviratininku ir bodybuilderiu) Kas kelerius metus(atrodo kas 4) susirenka sveikatos specialistai is viso pasaulio ir perziuri naujausius su tuo susiejusius tyrimus, po to sprendzia ar kazka tose rekomendacijose koreguot. Ir kaip jau auksciau rasiau tik jie teisingiasusiai gali ivertint i kuriuos tyrimus atsizvelgt, kaip jie buvo atlikti, kaip visa tai apibendrint, susistemint ir pateikt kaip teisingiausia produkta visuomenei. Tik beda ta kad didziajai daliai visuomenes i tai visiskai nusispjaut, prasideda visokiausios samokslo teorijos ir ivairus briedai. Per visa ta laika, visus tuos metus kiek domejausi apie mityba ir t.t. turbut nera dietos apie kuria nesu skaites, bet cia pxx., esme kad su PSO, SAM rekomendacijom, tai ka jie dabar pateikia turbut sutinku su viskuo ir nemanau kad dar kazkada savo nuomone pakeisiu. Butent taip kuris laikas ir maitinuosi. Rezultatai nepalyginamai geresni, (cia uz tradicine bb dieta.)

Pagrinda (~60%kc)dietos  turetu sudaryt angliavandeniai todel kad jie lengviausiai virsta i energija, organizmas puikiausiai su jais susitvarko be jokios papildomos nereikalingos  organizmo apkrovos. O didzioji dalis gaunamu kaloriju butent sunaudojama energijai. Reikalas tas kad angliavandeniu bijoma nepelnytai, prie tos klaidingos nuomones prisidejo pramone, ivairus perdirbti, dirbtinai papildyti paprastaisiais angliavandeniais gaminiai. Taip kad neperdirbtos sudetines anglys nera lygu perdirbtom anglim.(aisku sita daug kas zino, tik zinojimas darbais nevyksta) 
Didziausia jaunimo daroma klaida kad tiek auginant mase, tiek metant svori (apie nusiryskinima net nekalbu) valgoma daug baltymu ypac gyvulines kilmes ir mazai angliavandeniu. Kas tokiu atveju vyksta? Per didelis nereikalingas kiekis baltymu taip kaip kad angliavandeniai greitai ir be jokiu kenksmingu skilimo produktu i energijai nesunaudojami, nes tam kad jie butu panaudoti, organizmui reikia atlikt daugiau procesu. Ir jei mes pastoviai su kiekvienu valgymu gaunam nemazai baltymu ir tokios mitybos laikomes nuolat, mes pradedam tiesiog "uzplaukinet" ir kad ir kaip tas keistai cia kazkam skambetu cia yra faktas. Tuo tarpu jei baltymu suvartotume maziau, o vietoj ju valgytume daugiau normaliu angliavandeniu butume ryskesni. Aisku visas tas galioja tam tikram kaloriju diapazone. Jei rysim nezmoniska kaloriju kieki tai aisku kad skirtumas bus mazas is ko tos kalorijos bus gautos, riebalais apaugsim ir tiek. Jei kaloriju kiekis bus mazas, prie daug baltymu mes jausim nuolatini alki del gliukozes stygiaus, kai vartodami daugiau angliu ir maziau baltymu mes nejausim alkio ir turesim ne didesni riebalini sluoksni. Belieka tik imt ir ant saves isbandyt. Aisku pripratus prie tokiu kiekiubaltymu kazkam tas kerta psichologiskai, neduok dievuliau subyres raumenys.Tik tie nuogastavimai visiskai nepagristi, nes baltymo kiekis tiek uzkeltas kad kartais ji sumazint galima drasiai net keleta kartu. Gal kam bus idomu, parasysiu  kad baltymu poreikis reikalingas organizmo augimui yra jau nuo 10%.to reikalingo kc kiekio. Isivaizduot galima tik kiek reikia raumenu palaikymui. Auginant baltymu 15% paros reikiamo kaloriju kiekio mano galva per akis.

Riebalai iki 30%. Verta parasyt kad geruju ir bloguju riebalu nera, cia tik siaip kazkieno sugalvoti terminai. Aisku ten sociuosius gal ir galima laikyt blogesniais, nes organizmas i juos "astriau" reaguoja bet pati esme kiekiuose. Jei rysim kalnus geruju, tai gero is to tikrai nieko nebus.

Kad isgyvent, sportuot-nereikia maitintis butent taip, bet taip yra optimaliausia. Taigi kazkas siulo daryt kartais angliu uzkrovas, as siulau geriau daryt baltymu uzkrovas. Net neabejoju kad mano pasiulyme daugiau pliusu.

Visada sunku kazka kazkam irodinet kai mases masto kitaip. Cia lyg stoveciau Vatikano aikstej ir ten susirinkusiems pasiklausyti popieziaus, pareiksciau kad dievo nera. Kaip manot kokia butu reakcija? Ir kas butu teisus? Kazkada ir as buvau vienas is tos mases.

smekla rašė:

olegai, idomios tavo mintys mitybos tema, tik klusimas, Iskur tu visa info trauki, ir kuo remiesi ? taprasme prisiskaitei literaturos, ir emei judeti kryptiinga/tikslinga linkme, ar tiiesiog per n metu sporto isbandej kalnus mitybos-dietos variaciju, ir tiesiog daliniesi patirtis kas tau asmeniskai geriausiai tinka/limpa?
o dabar biski I asmeniskumus idomumo delei, gal jau kazkur sakej, - ar tavo darbas/pajamu saltinis, ar galbut papildomos gaunamos pajamos yra susijusios su tuo ka cia rasai ? mityba/sportas/aktyvumas ir t.t?

Kelinti pastarieji metai daugiau skaitau su sveikatingumu susiejusias temas, daug kas isbandyta, suprasta. Platesnes temos nei bb saituose, forumuose pokalbiai ivairiau issirutulioja.

Visiskai jokiu finansu is sio uzsiemimo.

Loading rašė:

olegas is dalies teisingai raso. bet absoliutinti mitybos klausimus, tai cia daugiau negu kvaila.

Rasiau jau auksciau  kad neabsoliutinu. Tas optimaliausia del daugelio dalyku. Finansai, sveikata, tarsa ir t.t. ir pan.

smekla rašė:

kiek laiko rasej ?

na, kas per baltymu uzkrovos?

Uztrukau siek tiek. Sunku nuo kazko pradet kai savy-galvoj viskas savaip sudeliota ir turi savo vieta, kai tuo tarpu pas kita to sudeliojimo struktura skiriasi ir neaisku kaip jis supras, priims ta info, krc..

Baltymu uzkrovos, tai kelias i sekme.

niekur nemaciau kad butu rases ar kas klauses tavo duomenu jeigu gali parasyk savo ugi svori, kojos apimti per pilva per pecius ir ranka kiek arba pasiplauk ir sakyk kad byb, nesimatuoji arba kad  tau visai neaktualu sitas

Tiomis rašė:

niekur nemaciau kad butu rases ar kas klauses tavo duomenu jeigu gali parasyk savo ugi svori, kojos apimti per pilva per pecius ir ranka kiek arba pasiplauk ir sakyk kad byb, nesimatuoji arba kad  tau visai neaktualu sitas

Rasiau kazkada bent keleta kartu. 167 daugiau nieko nezinau. Nes tikrai neaktualu. Ai, bicas bus kokie 42 daugiau bbz

Tiomis rašė:

olegaskimanas rašė:

Tiomis rašė:

niekur nemaciau kad butu rases ar kas klauses tavo duomenu jeigu gali parasyk savo ugi svori, kojos apimti per pilva per pecius ir ranka kiek arba pasiplauk ir sakyk kad byb, nesimatuoji arba kad  tau visai neaktualu sitas

Rasiau kazkada bent keleta kartu. 167 daugiau nieko nezinau. Nes tikrai neaktualu. Ai, bicas bus kokie 42 daugiau bbz

jo ugi maciau kad esi kazkur rase tik jau nesakyk kad niekada nebuvai uzlipes ant svarstykliu kiek cia tuoj foto +-  80 trauksi?

Kazkas gal apie tiek.

Rocky Balboa rašė:

olegaskimanas rašė:

Stallion rašė:

Va dabar man ydomu, tarkim as auginu mase, renku kokius 3,5k kcal. Tai kaip jas isskirstytum- kiek kcal is angliu, kiek is baltymo ir kiek- is riebalu?

Megink 60%, 15%, 25%. Tik saziningai kokius du-tris menesiu be jokiu stabiliu cheat mealu, kaip kad cia chebra foto megsta pametyt. Po to jau galesi siek tiek atsipalaiduot.

o kaip geriau butu isdeliot porcijas dienos begyje, tarkim pries, po tren.? tarkim sportuoju vakare tai kiek % pasilinkt po treniruotes viso sito?

Nu nereikia ant tiek tiksliai kasdien vienodai maitintis. Juk pagal skirtinga maista sunku butu vienodai tuos kiekius atrinkt. Suvalgyk kazkiek baltymo, kazkiek angliu ir tiek. Apsiribok pradziai bent visos dienos mitybos atsizymejimu ant popieriaus ir taip pasilaikyt to rezimo kuri laika. Igavus mitybos iprocius, mazdaug jau is akies zinai ka ir kiek.