Kulturizmas.net diskusijų forumas

šiaip mano vanduo man irgi skanus, pas kitus būna kažkoks "kukareku" bet ten kai ištyrė kažkaip užvirino ar ką ten padarė tai sakau brudas.. ir taip visoje gatvėje, o jeigu vanduo geras pas jus tai į sveikatą.

Paskutinį kartą taisė 159159 (2011-07-03 20:45)

Kanapka rašė:

duglas rašė:

Tai tu paziurek savo kelis postus atgal kaip su 159159 riejais O cia del musu keliu postu kam taip karsciuotis apsilazdavoja cia kas 2.

Balvonai esat ir tiek daugiau neturiu as ka pasakyti... Ziurek, kad tik pats neapsilazdavotum

Paskutinį kartą taisė EVIP (2011-07-04 01:27)

bet tai kai jus visi isitempe kaskokie del menkiausio zodzio akis draskot speju tik prie pc taip ar ir realiam gyvenime tokie? nes rimtai nera tokios temos kur kasnors neirodinetu savo tiesu bybiu nesuserdami

rubizzz rašė:

geras pastebejimas. man dar patinka, kad tema, kurioje, kaip daugkas sako"nera apie ka sneket", jau trecia lapa zinuciu renka..

tai cia visada taip o atrodo yra temu kur tikrai butu apie ka padiskutuot tera pora puslapiu ir tie patys 2007 metu

BlackJezus rašė:

bet tai kai jus visi isitempe kaskokie del menkiausio zodzio akis draskot speju tik prie pc taip ar ir realiam gyvenime tokie? nes rimtai nera tokios temos kur kasnors neirodinetu savo tiesu bybiu nesuserdami

As dabar darba toki dirbu kur zmoniu kontingentas su tokiu mentalitetu ir kultura, kad kas 10min. tai nax.uj pasiuncia, tai visaip vadina ir taip iki darbo pabaigos, tad..

BlackJezus rašė:

duglas rašė:

BlackJezus rašė:

bet tai kai jus visi isitempe kaskokie del menkiausio zodzio akis draskot speju tik prie pc taip ar ir realiam gyvenime tokie? nes rimtai nera tokios temos kur kasnors neirodinetu savo tiesu bybiu nesuserdami

As dabar darba toki dirbu kur zmoniu kontingentas su tokiu mentalitetu ir kultura, kad kas 10min. tai nax.uj pasiuncia, tai visaip vadina ir taip iki darbo pabaigos, tad..

tai turbut puse forumo ten pat dirba

Su kuriais dirbu ceche, rodos, kaip ir pasportave butu..

rubizzz rašė:

BlackJezus rašė:

rubizzz rašė:

geras pastebejimas. man dar patinka, kad tema, kurioje, kaip daugkas sako"nera apie ka sneket", jau trecia lapa zinuciu renka..

tai cia visada taip o atrodo yra temu kur tikrai butu apie ka padiskutuot tera pora puslapiu ir tie patys 2007 metu

va va, kita kart pagooglini ieskodamas info apie kazka ir randi kulturizmas.net mirusiu temu 2007, 2008 metu

pasikapoti gi visad įdomiau nei diskutuoti...

Paskutinį kartą taisė LarisVaris (2011-07-05 08:18)

Laba. cia straipsnelis apie Lietuvos gerema vandeni:

Pagrindinis gėlo geriamojo vandens šaltinis šalyje yra požeminis (gruntinis ir spūdinis) vanduo. Vandens kokybė yra griežtai reglamentuojama, tačiau, deja, ne visi turime reikiamos kokybės vandenį. Lietuvoje geriamojo vandens gavybai naudojami požeminiai vandenys. Jei šių išteklių neužtenka, tai naudojamas paviršinis upių ar ežerų vanduo, kuris yra papildomai valomas. Gruntiniai vandenys Lietuvoje yra palyginti švarūs, tačiau šio vandens kokybę mažina didelis geležies, karbonatų (vanduo yra kietas) ir nitratų kiekis. Geležies bei nitratų kiekis gruntiniame vandenyje viršija normą 2-3 kartus, bet yra šalinamas ir į geriamąjį vandenį nepatenka.
Daugelyje Lietuvos rajonų ir miestų vandenyje nustatomas didelis geležies kiekis. Kvapas ir skonis taip pat priklauso nuo geriamame vandenyje esančių priemaišų. Specifinį kvapą vandeniui suteikia amoniakas, sieros vandenilis, chloras, humusinės medžiagos – gurpių skonį. Tačiau žymiai pavojingesni nematomi trūkumai, kurių žmogus negali pastebėti ir į kuriuos negali reaguoti, ir jis įsitikinęs, kad geria sveiką vandenį. Pasėkmes galima pajusti pasireiškui kokiai nors infekcijai arba daug vėliau, kuomet atsiranda pavojingų susirgimų, sukeltų ilgalaikio netinkamo gerti vandens vartojimo. Nematomi geriamo vandens trūkumai (indikatorinės analitės): Amonio jonai susidaro geriamame vandenyje irstant baltyminėms medžiagoms. Amoniakas natūraliai aptinkamas balų, durpynų ir geležies turinčiuose požeminiuose vandenyse. Net nedideli amoniako kiekiai vandenyje rodo, kad jame esama šviežių žmogaus ar gyvūnų fiziologinių iškyrų, nes amoniakas pasigamina jau vos pradėjus irti į vandenį patekusioms organinėms medžiagoms. Nitratai gali būti skirtingos kilmės. Vykstant oksidacijos ir redukcijos reakcijoms, nitritai gali virsti nitratais ir atvirkščiai. Kadangi azotinės mineralinės trąšos naudojamos žemės ūkyje, padidėja nitratų kiekis atviruose vandens telkiniuose ir ypam šachtiniuose šuliniuose. Nitratai pavojingi žmonių sveikatai, ypač kūdikiams, todėl jų normą reglamentuoja higienos norma – suaugusiems leidžiamas jų kiekis vandenyje yra 50mg/l, o kūdikiams 10mg/l. Vyresnio amžiaus vaikams ir suaugusiesiems, yapaš sergantiems širdies ligomis, anemija, vandens su padidėjusiu nitratų kiekiu vartojimas gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimus. Nitratai – tai kaip ir organinės medžiagos gali būti susirgimų vežiu priežastimi. Sulfatų jonai – jų kiekis geriamame vandenyje gali svyruoti nuo 150 – 450mg/l, sulfatų kiekis priklauso nuo vandens temperatūros ir kalcio jonų koncentracijos. Esant dideliai sulfatų koncentracijai vanduo tampasūrus. Toks vanduo gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimus. Fluoridas – leidžiama pagal hogienos normą jo koncentracija geriamame vandenyje yra iki 1,5mg/l. Nuolat vartojant vandenį su padidėjusia fluoro koncentracija, atsiranda endeminė fluorozė, pasireiškianti būdingu dantų emalės pažeidimu, skeleto kaulėjimo sutrikimu. Ir atvirkščiai, per mažas fluoro kiekis geriamame vandenyje (mažesnis kaip 0,4mg/l) lemia dantų ėduonies paplitimą. Fluoras į geriamą vandenį patenka iš požeminių vandenų, tekančių pro fluoro turinčias uolienas. Tačiau vanduo be užteršimo mineralinėmis (druskos, rūgštys, metalai) bei organinėmis (naftos produktai, pesticidai, skalbimo priemonės) medžiagomis, gali būti teršiamas biologinėmis (bakterijos, virusai, parazitų kiaušinėliai ir lervos) medžiagomis: Koli indeksas – E. Coli (žarnininų) lazdelių skaičius 1l vandens. Jei vandenyje yra randama daugiau žarnininų lazdelių (leistina ne daugiau kaip 9mg/l), tai yra ženklas, kad vanduo užterštas žmonių ar gyvulių išmatomis. E. Coli dažniausiai žmonėms nėra pavojinga. Šios bakterijos yra žymiai atsparesnės išoriniams veiksniams, negu žarnyno patogeniniai ( dizinterijos, vidurių šiltinės ir t.t) mikrobai, kurie vandenyje ir kitur greičiau pakinta, todėl bakteriologiniais metodais sunkiau atpazįstami. Šiltakraujų gyvūnų (tame tarpe ir žmogaus) E. Coli dauginasi tik buitiniais bešvarumais ir fekalijomis užterštame vandenyje. Nustačius užterštumą fekalijomis, galima manyti. Kad tiriamajame vandenyje yra ir patogeninių žarnyno grupės bakterijų, kurios gali sukelti dizinteriją, vidurių šiltinę ir daug kitų žarnyno ligų. Kas yra kietas vanduo? Vandens kietumas priklauso nuo kalcio ir magnio druskų. Šiu druskų bikarbonatai salygoja taip vadinama laikiną kietumą, kuris išnyksta vandeniui verdant. Tinkamai kietas vandenduo nėra tinkamai paruošiamas, tai neigiamai veikia kraujagyslių sistemą. Naudingi patarimai: · Didesnį sulfatų kiekį turintis natūralus mineralinis vanduo šiek tiek laisvina vidurius. · Daugiau hidrokarbonatų turintis mineralinis vanduoskatina šlapimo išsiskyrimą. Tai aktualu žmonėms, kurie skundžiasi aukštu kraujospūdžiu. · Daug natrio turintis mineralinis vanduo netinka hipertonija, inkst. Ar širdies ligomis sergantiems žmonėms. · Nedidelės mineralizacijos vanduo mažina skrandžio rūkštingumą, gerina virškinimąč tulžies išsiskyrimą, saugo nuo vidurių u+kietėjimo. · Vandenyle esantis kalcis ir magnis mažina nerimą bei įtampą. · Sveika gerti vandenį, kuriame gausu kalcio ir fluoro _ tvirtėja dantys ir kaulai. · Gazuoto vandens nepatartina gerti tiems, kurie serga skrandžio, žarnyno ligomis, nes angliarūgštė dirgina skrandžio gleivinę. · Vandens su angliarūkšte nereikėtų duoti ir mažiems vaikams, nes nuo jo padidėja žagėjimas. * * * Štai kodėl kiekvieną pavasarį, kai pakyla polaidžio ir kiti tekantys, per žiemą susikaupę ir užteršti vandenys, reikia susirūpinti tuo, ką kasdien geriame, kuo maitinamės patys ir kuo girdome bei maitiname savo vaikus. Visada reikia prisiminti, kad vanduo ne tik gyvybės šaltinis, bet gali būti ir mirtinas mūsų organizmo priešas, todėl pedagogų suteikta informacija apie geriamą vandenį būtų itin naudinga vaikų sveikatai. Tačiau norint, kad šita informacija turėtų praktinės reikšmės, mokyklose reiktų organizuoti įvairias viktorinas, rašyti referatus, piešti stendus apie užterštą geriamą vandenį ir neigiamą jo įtaką žmonijai. Taip pat galima butų organizuoti ekskursijas į valymo įrengimus, vandentiekį, mineralinio vandens gamyklas, firmas, korios gamina buitinius valymo įrenginius ir kitas įstaigas, kur galima sužinoti daug naudingos informacijos apie vandenį kaip apie plačią sąvoką. Taigi, tikrinkime kokį vandenį geriame!

BlackJezus rašė:

cia as vienas tingiu skaityt?:d

Ne.

Ne kalorijos esme, Cukraus paziurek kiek kokokoloi. Isgersi litra bus apie 100gr~.

rubizzz rašė:

audrius159 rašė:

BlackJezus rašė:

cia as vienas tingiu skaityt?:d

Ne.

yra bent vienas kuris perskaite???

leisk pagalvot. mmm mne?

gal geriau paprasyti adminu kad tiesiog kaip straipsni ikeltu.