Kulturizmas.net diskusijų forumas

apie alu


  Šiame straipsnyje aš nekalbėsiu daug apie aluje esančio alkoholio poveikį, o panagrinėsiu du aspektus: alaus vartotojų lytinės funkcijos sutrikimai, aluje esančios psichoaktyviosios ir narkotinės medžiagos ir alkoholio fermentaciją lydintys junginiai aluje – „fuzelis” . Pabaigoje bus panagrinėti kai kurie alaus vartojimo socialiniai ir ekonominiai aspektai.
Seniai pastebėta, kad alkoholinių gėrimų vartojimas feminizuoja vyrus ir maskulinizuoja moteris, t. y. vyrai įgauna kai kurių moteriškų bruožų, o moterys tampa „vyriškesnės” — balsas storėja, šiurkštėja būdas, ant veido ima augti plaukų. Iš visos šiuo metu esančios alkoholio įvairovės būtent alus daro itin neigiamą įtaką lytinių hormonų pusiausvyrai moterų ir vyrų organizmuose. Šio reiškinio esmę oficialusis mokslas atskleidė tik 1999 metais. Paaiškėjo, kad apynio spurgose, naudojamose siekiant suteikti alui specifinio kartoko skonio, yra 8-prenilnaringenino (8-PN) - medžiagos, priskiriamos fitoestrogenų klasei („fito" - augalas, „estrogenas” – moteriškas lytinis hormonas).
Panašių junginių yra ir kai kuriuose kituose augaluose, pavyzdžiui, raudonuosiuose dobiluose, liucernoje. Liaudies medicina seniai žinojo apie šį reiškinį, todėl piemenys atidžiai sekė, kad gyvuliai neėstų šių augalų per daug. Priešingu atveju gyvuliams grėsė nevaisingumas. Taip ir atsitiko Australijoje, kai avys buvo ganomos raudonų dobilų pievose. Tačiau reikia pabrėžti, kad 8-PN savo hormonine jėga pralenkia visus likusius estrogenus 10 – 100 kartų ir pagal aktyvumą yra artimas žmogaus hormonui estrogenui. Nuo 1999 metų šis faktas aktyviai aptarinėjamas specializuotoje mokslinėje literatūroje, tačiau plačiajam skaitytojų ratui ši informacija yra beveik nepasiekiama.
Kas yra lytiniai hormonai? Lytiniai hormonai reguliuoja lytinių organų formavimąsi ir funkcionavimą, antrinių lytinių požymių apraiškas ir kai kurias žmogaus elgesio puses. Kalbant apie vyro ir moters skirtumus, tai pirmiausiai jie skiriasi tuo, kad vyro organizme gaminamas vyriškas hormonas (testosteronas), o moters organizme – moteriškas (estrogenas). Šių medžiagų veikimas lemia ne tik išorinius vyro ir moters skirtumus (be šių hormonų išvis nesiformuoja nei vidiniai, nei išoriniai lytiniai organai). Dėl jų vyras turi daugiau jėgos raumenyse, atitinkamą figūrą, ant veido auga plaukai, jo vyriškas balsas ir charakteris, o moteris – moterišką figūrą, jai ant veido neauga plaukai, jos švelnesnis balsas ir moteriškas charakteris.
Jeigu žmogus ima vartoti jam nebūdingą hormoną, tai jo išvaizda, balsas, charakteris sparčiai keičiasi. Tuo naudojasi žmonės, kurie sąmoningai nori pakeisti savo lytį.
Svarbi hormonų savybė yra ta, kad jie aktyvūs net esant mažai jų koncentracijai. Sveikos moters organizme per parą pasigamina viso labo tik 0,3 - 0,7 mg estrogeno, pagal svorį tai atitinka pusę cukraus kruopelės! Šio kiekio visiškai pakanka, kad žmogus būtų moteris. Veiklioji moteriško hormono koncentracija 1 litre alaus gali siekti 0,15 mg perskaičiuojant į estrogeną. Šioje vietoje reikia pažymėti, kad 90 proc. fitoestrogeno aluje yra neaktyvios formos, tačiau 30 proc. europiečių žarnyno mikroflora dirba taip, kad suaktyvina hormoną organizmo viduje – plonajame žarnyne.
Ką duoda alus vyrui? Vartojantis alų vyras savo organizme nemažai vyriškojo hormono pakeičia į moterišką. Anksčiau vyriškasis hormonas suteikdavo jam aktyvumo, valios savybių, pergalės siekio, norą lyderiauti, o dabar matome tarpinės giminės bevalę, apatišką būtybę, kuri gali tik gulėti ant sofos ir bukai spoksoti į televizorių. Vėliau gali pasireikšti susierzinimas ir sterviškumas.
Tokios būtybės figūra irgi keičiasi – platėja klubai, riebalai kaupiasi moteriškai,  ant klubų. Silpnėja pilvo raumenys, atsiranda alaus pilvas. Išplinta pieno liaukos, taukais užplaukusios jos liūliuoja įdomiai papildydamos tokio „vyriškio” išvaizdą. Kai kuriais duomenimis, esant apleistiems atvejams iš tokių krūtų ima sunktis priešpienis. Širdis, priversta kasdien varinėti su alumi gaunamų skysčių perteklių, pastebimai padidėja, jos sienelės suplonėja ir suglemba, o iš išorės apauga riebalais. Vystosi išeminė širdies liga, padidėja infarkto rizika, vis sunkiau pakeliami fiziniai krūviai, atsiranda dusulys. Gydytojai tai vadina alaus ar bavariškos širdies sindromu.
Vis problemiškiau tampa vykdyti vyro pareigas, palaipsniui vystosi impotencija, potraukį moterims keičia potraukis alkoholiui.  Ką duoda alus moteriai? Moters organizmas dirba sudėtingiau ir subtiliau nei vyriškas, kiekvieną mėnesį jame ryškiai pakinta hormoninis fonas; fitoestrogenų invazija į šį subtilų mechanizmą gresia rimtomis pasekmėmis, net nevaisingumu (kaip avims Australijoje). Normalios būklės moters organizmas gamina tiek estrogeno, kiek jo tada reikia. Jeigu moteris geria alų ir taip papildo moteriško hormono kiekį, gali, kaip parodė bandymai su žiurkėmis, padidėti gimda, išvešėti gimdos ir makšties audiniai, skirtis per daug išskyrų ir gleivių kiaušintakiuose, sutrikti menstruacinis ciklas. Dėl to kyla daug abejonių, ar tokia moteris yra tinkama giminei pratęsti. Apynių poveikis moterims žinomas jau seniai. Renkant apynius buvo stengiamasi apsieiti be jų, nes dirbant tokį darbą daugelis moterų imdavo kraujuoti, nesvarbu, koks būtų jų mėnesinis ciklas.
Jeigu vyrų, vartojančių alų, lytinis potraukis priešingai lyčiai sumažėja, tai moterų atvirkščiai – padidėja, dėl to šeimoje atsiranda disharmonija. Itin liūdna stebėti merginą su buteliu alaus vienoje rankoje ir cigarete kitoje, kabančią ant kokio nors vaikino visų praeivių akivaizdoje. Tai galima pavadinti „kačių morčiaus” sindromu, kai merginos lytinis potraukis taip padidėjęs, kad ji pamiršta jai būdingą kuklumą ir imasi aktyvaus, dominuojančio vaidmens, siūlydamasi vaikinui. Tarp kitko pastebėsime, kad tabako dūmuose rasta visas spektras fitoestrogenų, o vyrams rūkymas sukelia impotenciją, kuri išsivysto per 10 – 20 metų. Ruja yra pamišimo būsena, kai protas jau nepajėgus suvaldyti hipertrofuotą geismą. Deja, merginoms kartais tai atrodo normalu ir jos nė neįtaria šio psichikos sutrikimo priežasčių - alaus, rūkymo ir reklamos, kuri primeta atitinkamą gyvenimo stilių ir elgesį.
Kita vertus, nenorėčiau, kad šis straipsnis būtų traktuojamas kaip kvietimas nuo alaus pereiti prie stipresnių svaigiųjų gėrimų – vyno ir degtinės. Būtent tokiu klaidingu keliu eina pradedantysis alkoholikas, palaipsniui geriantis vis stipresnius gėrimus ir didesniais kiekiais! Reikia pažymėti, kad bet koks alkoholis sutrikdo vyrų ir moterų hormonų pusiausvyrą, nes laikui bėgant alkoholis slopina funkcijas ir sukelia sėklidžių, kiaušidžių, antinksčių ir kepenų, t. y. tų organų, kurie reguliuoja žmogaus hormoninį foną, audinių pokyčius. Tačiau pagrindinį smūgį alkoholis suduoda smegenims, nužudydamas jų ląsteles ir pirmiausia sutrikdydamas pačias subtiliausias galvos smegenų žievės funkcijas. Šiek tiek supaprastinant problemą galima pasakyti: jeigu iš pradžių žmogus nori išsigimti morališkai, o po to tapti impotentu, tai jis geria degtinę, o jeigu jam labiau prie širdies atvirkštinė seka – iš pradžių impotencija, o po to debilizmas, tai jis pradeda nuo alaus. Normaliam žmogui nereikia nei alaus, nei degtinės.
Beje, vyrus ir moteris, įnikusius į alų, galima nudžiuginti – visiems laikams atsisveikinę su šiuo gėralu, jie suteiks savo organizmui galimybę atkurti pradinę hormonų būklę ir laikui bėgant galės susigrąžinti prarastą sveikatą. Tik kartais tokiems žmonėms būna sunku atsisakyti alaus. Kodėl? Čia verta prisiminti apynius.
Botanikos požiūriu, artimiausias apynio giminaitis yra kanapės, juos net galima kryžminti ir gauti hibridus. Kanapės yra tokių narkotikų kaip marihuana ir hašišas šaltinis. Apyniuose šių narkotinių medžiagų taip pat yra, nors jų koncentracija ir mažesnė. Be to, apyniai išskiria šiek tiek morfino – opiumo ir heroino veikliosios medžiagos. Iš tikrųjų, aluje esantis alkoholis taip pat yra narkotikas, prie kurio liguistai priprantama – tokia yra Pasaulinės sveikatos organizacijos nuomonė, įtvirtinta dar 1975 metais. Tas pats faktas pabrėžiamas etanolio standarte GOST 5964-82: „Etilo spiritas - ...priklauso stipriai veikiantiems narkotikams". Tačiau priklausomybė nuo alaus formuojasi nepastebimiau ir greičiau, nei nuo kitų alkoholinių gėrimų, o gydyti alinį alkoholizmą daug sunkiau nei įprastą. Taigi skirstydami narkotikus į „pradinius” ir „pribaigiančius”, tabaką ir alų priskirkime pradiniams narkotikams. Alus ypač pavojingas tuo, kad būtent dėl jo vaikai, dažnai iki 7 metų, anksti įjunksta į alkoholį. Ši aplinkybė turi itin neigiamų pasekmių tolesniam protiniam, fiziniam ir lytiniam paauglių vystymuisi.
Keletas žodžių apie tai, kaip daromas tradicinis alus. Alkoholio fermentacija vyksta miežio salykle, jame esančius angliavandenius alaus mielės perdirba į etilo spiritą. Tačiau be etilo spirito mielės išskiria visą puokštę medžiagų – platų spirito rinkinį (metilo, propilo, izoamilo ir kt.), sudėtinių eterių, aldehidų, ketonų – visa tai, kas yra vadinama fuzeliu. Kaupiantis šiems nuodams ir etilo spiritui mielės žūsta, nes terpė tampa netinkama egzistuoti. Pagamintą alų parduoda vartotojams, kartais net neperfiltravę šių mikroorganizmų liekanų.
Liaudis teisingai sako, kad alus – ne degtinė. Iš tikrųjų, savo toksikologinėmis savybėmis alus, atsižvelgiant į suvartojamą kiekį, yra daug blogiau už degtinę, jis net blogiau už naminę! Juk degtindariai gamyboje naudoja specialiai išvalytą spiritą. Nors spiritas - tai nuodai, pirmiausia žudantys smegenis, tačiau jie didžiuojasi tuo, kad išvalė jį nuo fuzelio – dar toksiškesnių medžiagų. Net naminės varytojai nepilsto brogos tiesiai į butelius, o pravalo ją, iš dalies išvalydami iš spirito sunkiąsias fuzelio sudedamąsias dalis. Pagal degtinės standartą GOST R 51355-99, joje esančio fuzelio kiekis neturi būti didesnis nei 3 mg/l, o aluje šių toksinų yra 50 – 100 mg/l! Štai dėl to alumi apsinuodijama daug sunkiau. Tačiau fuzelio prieskonis aluje beveik nejuntamas, nes jį permuša specialiai į jį dedamų apynių kartumas. Įdomu pažymėti, kad apynių spurgose taip pat yra kai kurių spirito rūšių, be to, kai kurie iš jų daro ryškią įtaką smegenų veiklai.
Plataus masto tyrimai, kaip alus veikia žmogaus organizmą, iki šiol neatlikti. Tai suprantama, turint omeny suinteresuotas šalis. Tačiau yra duomenų, kad alaus vartojimas daugiau kaip 30 proc. padidina tikimybę susirgti krūtų vėžiu, be to, ši liga nepriklauso nuo išgeriamo alaus kiekio.
Alus sukelia visą spektrą akių ligų. Kataraktos ir makulopatijos (geltonosios dėmės distrofija, dėl kurios apankama)grėsmė padidėja 1,5 - 3 kartus, neigiamą poveikį dar labiau sustiprina rūkymas.
Panagrinėkime kai kuriuos žalingus patarimus, vis dar randamus „žiniuonių” knygutėse.
Patarimus vartoti alų nėščioms moterims galima neperdedant pavadinti nusikalstamais; šiuolaikinė medicina tokių patarimų niekada neduoda! Greitai įsiskverbiantis į vaisiaus kraujotakos sistemą alkoholis gali sukelti mutaciją ir rimtai sutrikdyti kūdikio besiformuojančias sistemas ir organus. Tyrimai parodė, kad alaus vartojimas ženkliai sumažina tiek vyriškų, tiek moteriškų hormonų kiekį vaisiaus vandenyse, o naujagimio svoris pastebimai sumažėja.
Alus gali padidinti maitinančios motinos pieno kiekį, tačiau tokiu atveju kūdikis nuo pirmųjų gyvenimo dienų ims gauti alkoholio kartu su motinos pienu, o tai labai neigiamai paveiks jo organų vystymąsi ir „padovanos" jam polinkį į alkoholizmą.
Kartais galima rasti patarimų duoti valgomąjį šaukštą alaus kūdikiams, kad geriau miegotų, ir tai iš tikrųjų veikia. Nekalbėdami apie šalutines narkotines medžiagas, paminėsime tik spirito poveikį mažyliui. Vaiko organizmą etanolis veikia 5 kartus stipriau. Atsižvelgiant į tai, kad jo svoris yra 12 – 15 mažesnis nei mamos, tai ši 15 gramų alaus dozė prilygsta 1 litrui alaus suaugusiajam. Jeigu vaiko motinėlė dar nėra svaigalų gerbėja, tai ji labai greitai gali įsivaizduoti tą prisvaigintą šleikščią būseną, kurią sukeltų 1 litras alaus, išgertas vienu ypu be užkandos. Net vienas toks eksperimentas – tai pasityčiojimas iš vaiko. O jeigu jaunąją mamą taip girdyti mėnesį - du, tai vėliau jai tiesus kelias į priklausomybių gydymo įstaigą – ji alaus alkoholikė.  Kodėl žmonės geria alų? Šio „gėrimo” mėgėjai sako, kad jiems patinka jo skonis. Tačiau daugelis žmonių prisimena, kad iš pradžių jiems alaus skonis nepatiko, veikiau jis buvo bjaurus, bet palaipsniui įprato. Tai galima palyginti su pirmuoju įtrauktu tabako dūmu – iš pradžių šlykštu, tačiau įveikus save, formuojasi priklausomybė. Daugelis alaus mėgėjų nepripažįsta nealkoholinio alaus, motyvuodami tuo, kad jo skonis prastesnis, tačiau statistiniai tyrimai parodė, kad atliekant bandymus, kai etiketė uždengtos, jie neskiria nealkoholinio alaus nuo įprasto. Tad kodėl gi geriamas alus? Iš pradžių jį geria, kad atrodytų suaugę, o vėliau jį geria tik todėl, kad jame yra alkoholio. Taigi viskas susiveda į klausimą: „Kodėl žmonės svaiginasi?"  Alaus rinka iš esmės persiorientavo į jaunimą, kuriam svarbu ne tiek kaina, kiek alaus „simbolinės savybės”, kurias aktyviai propaguoja reklama.

Paskutinį kartą taisė RoV (2007-09-27 00:28)