Kulturizmas.net diskusijų forumas

Ar sriuba – menkavertis maistas? Tikra audra kilo visuomenėje naujose mokinių maitinimo taisyklėse pasigedus sriubos. Tarsi Sveikatos apsaugos ministerija būtų pasikėsinusi į lietuvių nacionalinę vertybę.

Tai tik nuoviras

Apie sriubą ir jos naudą spaudoje diskutavo sveikatos specialistai, gydytojai dietologai. „Sriubos klausimu“ pasisakė net politologas Vygantas Vareikis.

Reakcija natūrali, nes lietuviams sriuba – tradicinis kasdienis patiekalas. Daugeliui mūsų nuo vaikystės buvo įkalta į galvą, kad sriubą valgyti sveika.

„Sriuba nėra nei menkavertis maistas, nei būtinybė. Yra žmonių, kurie jos nemėgsta ir yra sveiki, bet yra tokių, kurie nuo vaikystės kasdien valgo sriubą ir vis tiek serga virškinimo sistemos ligomis. Sriuba – tikrai nėra gydomasis patiekalas. Ji paįvairina mūsų racioną“, – sakė gydytoja dietologė Edita Gavelienė.

Sriuba, anot dietologės, tik vienas iš daugelio mūsų vartojamų patiekalų ir yra nuoviras. Jis gali būti daržovių, kruopų, mėsos, grybų arba žuvies ir priklausomai nuo to turėti tam tikrų savybių. Pavyzdžiui, kruopų nuoviras naudingas žmonėms, sergantiems virškinimo sistemos ligomis.
REKLAMA

Mėsos, grybų ar žuvies nuoviras turi daug ekstrakcinių medžiagų, kurios skatina virškinimo sulčių išskyrimą.

„Todėl sriuba ir yra pirmas patiekalas, mūsų virškinimo sistemą paruošiantis virškinti kitą maistą. Tokia ir yra sriubos paskirtis. Ką į ją įdėsime, tą ir turėsime: daugiau grietinės, turėsime daugiau riebalų, jei įdėsime daugiau kruopų, bus daugiau angliavandenių“, – aiškino gydytoja.

Senoliai valgė kitaip

E.Gavelienės teigimu, sveikam žmogui sriuba nėra būtinas patiekalas. Tokio žmogaus virškinimo sistema funkcionuoja normaliai, išskirdama reikalingą kiekį virškinimo sulčių. Jei žmogus vartoja pakankamai skysčių, jam sriubos nereikia. Mat termiškai apdorojus daržoves ar kitą maistą, ypač naudingų medžiagų jame nelieka. Tačiau jei žmogus serga virškinimo sistemos ligomis, turi jautresnę virškinimo sistemą, kokybiška sriuba kaip pirmas patiekalas arba patiekalas priešpiečiams, pavakariams yra tinkama ir naudinga.

„Kita vertus, mūsų visuomenėje labai daug žmonių serga medžiagų apykaitos ligomis, tarp jų – cukralige, podagra, nutukimu. Tokiems žmonėms su sriuba gaunamos ekstrakcinės medžiagos yra nenaudingos ir gali sukelti net ligų paūmėjimą“, – perspėjo medikė.

Lietuviai turi senas sriubos gaminimo ir valgymo tradicijas. Tačiau senoliai sriubą dažniau valgydavo pusryčiams bei vakarienei nei pietums ir buvo teisūs, nes sriuba neturi daug energinės vertės, žinoma, jei į ją neprikraunama riebalų.

Tradicinę sriubą sudaro du trečdaliai skysčio ir viena dalis tirščių. Tačiau šiais laikais itin populiarios tirštos trintos sriubos savo maistine verte, pasak dietologės, gali prilygti ir net viršyti kepsnio vertę.
„Žmogus valgo tam, kad būtų sveikas, gyvybingas, darbingas ir kuo mažiau sirgdamas sulauktų žilos senatvės. Todėl mūsų maitinimasis turėtų būti visavertis ir, žinoma, ne tik naudingas sveikatai, bet ir skanus, kvapus, atitinkantis šeimos tradicijas“, – apibendrino E.Gavelienė.

Nedraudžia, bet neskatina

Maitinti sriuba mokyklose nedraudžiama, tačiau ir neskatinama, nes ji konkuruoja su gerokai vertingesniais ir augančiam organizmui reikalingesniais patiekalais.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos mitybos specialisto mokslų daktaro Almanto Kranausko, sriubos prisivalgę vaikai nenori antro patiekalo, būtinų daržovių ir sulčių. O jų maistinės savybės yra kur kas vertingesnės nei turi druska paskanintame vandenyje išvirti „trys makaronai“.

„Svarbiausia „statybinė“ medžiaga augančiam vaikui – baltymai, o sriuboje jų būna vos 2 procentai. Vaikai turi gauti žalių daržovių, vitaminų, kalcio su pieno produktais, o ne tris makaronus druska paskanintame vandenyje. Žinoma, būna tikrai maistingų sriubų, tačiau mokyklose tokių neverda. Vaikai prisivalgo sriubos, o po dviejų valandų vėl būna alkani“, – aiškino A.Kranauskas.

Jo teigimu, palyginti su Vakarų šalimis, lietuviai apskritai maitinasi neteisingai, nes vartoja per daug gyvūninių riebalų, druskos, valgo nedaug žalių daržovių, per mažai gauna vitaminų, mineralinių medžiagų. Tokios maitinimosi tradicijos lemia ir didesnį sergamumą, trumpesnę gyvenimo trukmę.

Sriuboje nuvirusios daržovės, paveiktos karščio, praranda reikalingiausias organizmui medžiagas – antioksidantus (vitaminus, bioflavonoidus), todėl net ir daržovių sriuba negali atstoti žalių salotų.
„Sriubą tinka valgyti pavakariams, vakarienei. Ji lengvas, gerai virškinamas maistas, todėl būtų tik į naudą. O mes vakare valgome per daug sunkaus maisto, todėl tunkame ir sergame“, – maisto vartojimo tradicijas siūlė keisti A.Kranauskas.