Gliukozaminas – klinikiniais tyrimais įrodyta sąnarių apsauga

Vieša paslaptis, kad intensyviai sportuojant ar sunkiai fiziškai dirbant, sąnariams tenka didelis krūvis. Dylant sąnarių kremzliniui audiniui, susergama osteoartritu. Tai – lėtai progresuojanti liga. Laikui bėgant, sąnariai nebegali atlikti savo funkcijų, tampa skausmingi, deformuojasi: organizmas, siekdamas sumažinti krūvį sąnarių paviršiams, reaguoja – susidaro naujas kaulinis audinys – išaugos. Nesijaudinkite, šiuo metu atrasta ir klinikiniais tyrimais patvirtinta natūrali medžiaga padedanti regeneruoti sąnarių kremzles, atnaujinti jų paviršių – tai gliukozaminas.

Gliukozaminas yra natūralus angliavandenių ir baltymų junginys (aminopolisacharidas). Jis išgaunamas iš jūrinių vėžiagyvių kiautų. Gliukozaminas įeina į sąnarių skysčio, sausgyslių, odos, širdies vožtuvų, akių, jungiamojo audinio sudėtį. Ypač daug jo yra sąnarių kremzlėse. Metams bėgant, gliukozamino organizmas pasigamina vis mažiau, ir tai sukelia sąnarių degeneracinius procesus.

Gliukozamino poveikis

• Mažina sąnarių skausmą, uždegimą;
• Silpnina skausmą sukėlusią priežastį;
• Stimuliuodamas kolageno sintezę, padeda atnaujinti pažeistų sąnarių kremzlių struktūrą;
• Suteikia kremzlėms stangrumo;
• Lėtina sąnarių ligų progresavimą;
• Šlapime mažina oksalatų kiekį ir taip užkerta kelią inkstų akmenims susidaryti.

Yra duomenų, kad gliukozaminas pasižymi ir antivirusinėmis, priešvėžinėmis, imunitetą stiprinančiomis, cholesterolį mažinančiomis savybėmis. Jis būtinas virškinimo trakto, kvėpavimo ir šlapimo takų gleivinės apsaugai. Svarbus sveikai odai palaikyti. Jo reikia kolageno ir hialurono rūgšties susidarymui, kurie sulaiko odoje drėgmę, suteikia stangrumo, skatina žaizdų gijimą.

Gliukozamino junginiai

Gliukozaminas gali būti įvairiuose junginiuose, iš kurių dažniausiai naudojami keturi:

• Gliukozamino sulfatas
• Gliukozamino hidrochloridas
• Gliukozamino hidrojodidas
• N-acetil gliukozaminas.

Reikėtų atkreipti dėmesį koks gliukozamino junginys yra pasirinkto papildo sudėtyje. Gliukozamino sulfato veikimas pagrįstas klinikiniais tyrimais, įrodytas saugumas, geras toleravimas ir stiprus veikimas. Tai vienintelis originalus kristalinis geriamasis gliukozamino sulfatas, kuriuo osteoartrozė gydoma visame pasaulyje.

Klinikiniai tyrimai

Nuo 1990 m. buvo atlikta daugiau kaip 50 bandymų, tam kad nustatyti gliukozamino efektyvumą osteoartritui. Daug tyrimų tūrėjo trūkumų ir problemų su analizavimu ir rezultatų pateikimu.

1. 2005 metais publikuoti tyrimų duomenys, patvirtinantys, kad gliukozamino sulfatas veikia kaip vaistas. Tai pirmasis tyrimas, kuriame buvo analizuojama gliukozamino sulfato farmakokinetika ir jo pasisavinimas žmogaus organizme. Jis greitai absorbuojamas į kraujo plazmą bei patenka į pažeisto sąnario vietą, slopina uždegiminius-degeneracinius procesus, tuo paaiškinamas jo poveikis gydant osteoartrozę. Nuo pat pirmųjų osteoartrito simptomų atsiradimo skiriant gliukozamino sulfatą galima apsisaugoti ar sulėtinti degeneracinių sąnarių ligų vystymąsi, išvengti operacijos.

2. Dvigubai aklame bandyme dalyvavo 80 stacionarinių ligonių su nustatytu artritu. Jie buvo atsitiktinai padalyti į 2 grupes. I grupė gavo dvi 250mg kapsules gliukozamino sulfato, o kita grupė – placebą. Kiekvienai grupei buvo duodama 3 kartus per parą 30 dienų. Keturiems pacientams (2 iš vienos ir 2 iš kitos grupės) bei dviems sveikiems žmonėms buvo atlikti šlapimo ir kraujo tyrimai. Bendri ligos simptomai sumažėjo dvigubai tų pacientų, kurie buvo gydomi su gliukozamino sulfatu, negu tų , kurie vartojo placebą.

3. Dvigubas aklas tyrimas su 252 pacientais sergančiais kelių artritu, kurie jaučia simptomus ne trumpiau nei 6 mėnesius. Jie buvo padalinti į 2 grupes, buvo duodamos 250 mg gliukozamino sulfato tabletės, o kita grupė vartojo placebą ( 3 kartus dienoje). Tyrimas vyko 4 savaites. Statistiškai buvo įrodytas skirtumas tarp placebo ir gliukozamino sulfato, tačiau dėl per trumpo vartojimo tyrimai lieka diskutuotini.

4. Dar vienas tyrimas su 212 pacientais, sergančiais kelių artritu. Viena grupė vartojo gliukozamino sulfatą, o kita grupė – placebą. Tyrimas vyko 3 metus. Norėta įrodyti, ar gliukozaminas lėtina kelių kremzlių nykimą osteoartrito atveju. Rezultatai parodė, kad glukozamino sulfatą vartojusių pacientų simptomai nesiskyrė nuo placebą vartojusių pacientų.

5. Tyrimas, kuriame dalyvavo 319 moterys sergančios menopauze. Vartojant glukozamino sulfatą kelių sąnarių ertmės susiaurėjimas nepakito, o tos kurios vartojo placebą – susiaurėjimas pakito 0.33 mm.

6. Dvigubai aklo tyrimo, kontroliuojamo placebu, su atsitiktinai parinktais dalyviais metu pacientams kasdien buvo duota po 15 000 mg gliukozamino sulfato, ir tai, palyginti su placebu, smarkiai susilpnino kelio sąnario osteoartritą per 3-jų metų laikotarpį. Placebo grupėje pasireiškusio progresuojančio sąnarinio tarpo susiaurėjimo vidurkis buvo –0,31 mm, tačiau sąnarinis tarpas nesusiaurėjo gliukozamino grupėje (+0,07 mm). Osteoartrito indeksas, žymintis sąnarių skausmą, sustingimą ir fizinę funkciją, buvo daug geresnis gliukozamino sulfato grupėje (-24,3 proc.), nei placebo grupėje (+9,8 proc.).

7. Tyrimas su 142 pacientais, sergančiais kelių osteoartritu. Vienai grupė vbartojo gliukozamino sulfatą ( 1500 mg per dieną) , kita grupė – glukozamino hidrochloridą ( 1440 mg per dieną). Buvo įrodyta, kad abiejų papildų efektyvumas ir saugumas yra vienodas.

8. Atlikti dvigubai akli atsitiktiniai placebo kontroliuojami tyrimai. Lygintas gliukozamino poveikis su ibuprofeno (nesteroidinis vaistas nuo uždegimo) poveikiu. Ibuprofenas pasižymėjo greitesne veikimo pradžia, bet po 4 savaičių vartojimo poveikis buvo vienodas. Tačiau ibuprofenas sukeldavo šalutinių reakcijų (ypač virškinimo organuose).

Šiuo metu Lietuvos rinkoje yra apie 30 įvairių gliukozamino preparatų. Norint pasirinkti veiksmingą gliukozamino sulfatą, reikia atkreipti dėmesį į keletą esminių dalykų:

• Kokia yra preparato veiklioji medžiaga;
• Kiek gliukozamino yra paros dozėje;
• Ar klinikiniais tyrimais įrodytas preparate esančio gliukozamino veiksmingumas; ir ar preparatas yra saugus.

Glukozamino vartojimas

Išleidžiamas tablečių, kapsulių, pudros, kremo bei skystomis formomis. Rekomenduojama per parą išgerti nuo 500 iki 1500 mg gliukozamino sulfato arba hidrochlorido. Gliukozaminas yra gerai pasisavinamas, todėl pasirinktinai galima išgerti ir visą paros dozę vienu metu. Vartoti ilgą laiką (apie 6 mėnesius).

Gali pakeisti gliukozės reguliavią ir insulino jautrumą. Negalima vartoti jeigu yra alergija kiautuotiesiems vėžiagyviams, nes veiklioji medžiaga gliukozaminas yra gaunamas iš kiautuotųjų vėžiagyvių;

Nėra žinoma, bet teoriškai insulino ir oralinių hipoglikeminių preparatų aktyvumas gali sumažėti. Gliukozaminas yra netoksiškas, ir jo šalutinis poveikis nėra didelis. Retais atvejais pasireiškia vidurių užkietėjimas, diarėja, rėmuo, pykinimas, mieguistumas, galvos skausmas bei bėrimas.

Nėra atlikta pakankamai tyrimų, kurie įrodytų vartojimo saugumą. Dėl to geriausia gliukozamino vengti.