Per 18 savo metų sporto industrijoje, būdamas treneriu, mitybos specialistu ir motyvacijos treneriu pastebėjau, jog kai kurie žmonės vos pradėję sportuoti, suderinę mitybos ir pratimų programą, pasiduoda labai greit, vos tik susidūrę su pirma problema. Patyrę nors vieną nepasisekimą ar išgirdę kieno nors žodžius „tau nepavyks“, jie atsisako savo tikslų ir svajonių.
Kita vertus, taip pat pastebėjau, jog kai kurie žmonės nepasiduoda NIEKADA. Jie turi nepaprastą užsispyrimą ir niekada neatsižada savo siekių. Tokie žmonės kaip buldogas, kuris nepaleidžia kaulo iš savo dantų. Ir kuo smarkiau tu stengiesi iš jo tą kaulą atimti, tuo smarkiau jis jį laiko.
Koks skirtumas tarp dviejų tokių žmonių tipų?
Psichologai sako, jog jie turi atsakymą. Labai svarbu suprasti, jog norint pasiekti kokių nors rezultatų sporte, reikia įsisavinti tai, jog „nepasisekimo nėra; yra tik rezultatas. Tau ne „nepasiseka“, tu gauni rezultatą“.
Nervinio-lingvistinio programavimo(Neuro Linguistic Programming)(NLP) srityje yra principas, kurį pirmą kartą išgirdau praėjusio aštuoniasdešimtmečio pabaigoje, iš aukščiausio lygio pasirodymų eksperto Anthony Robbins‘o. Tai principas, kuris man labai įstrigo todėl, jog tai labai galingos mąstysenos principas.
Daugelis žmonių išsekina ir nualina save, ko pasekoje meta tai ką pradėję vien dėl to, jog tai ką jie bandė, iš karto nepavyko. Jie tai laiko neįveikiama problema, bet visa tai ko jiems reikia, tai šiek tiek pakeisti savo mąstyseną, išsivaduoti iš „rėmų“, kuriuose jie save įkalino.
Vietoje sakymo – „tai nesėkmė“, jie galėtų sau sakyti – „tai mano pasiektas rezultatas“ ir jog „tai tik laikina“. Toks perspektyvų pakeitimas pakeis tai, kaip jie jaučiasi ir kaip jie protiškai vystosi, aiškina savo patirtį. Tai pavirs į mokymosi galimybę bei vertingą atsakomąją reakciją, kuri privers keisti savo kelią i gerąją pusę, vietoje kelio į nesėkmę. Tai privers jus judėti pirmyn ir tobulėti.
Viską lemia tavo rezultatas ir tavo interpretacija jam
Dr.Martin‘as Seligman‘as, profesorius psichologijos srityje iš Pensilvanijos Universiteto, atliko neįtikėtinus tyrimus šia tema ir parašė apie tai knygą pavadinimu – „Išmoktas optimizmas“. Jis pastebėjo skirtumą tarp žmonių, kurie pasiduoda ir žmonių kurie to niekada nedaro, o stengiasi ir siekia savo tikslų. Tas skirtumas – tai „aiškinimo stilius“. Stilius kuriuo mes aiškiname ar interpretuojame blogus nutikimus ar nepasisekimus.
Žmonės, kurie įpratę pasiduoti, aiškina viską nepakeičiamumu. Tarkime, jie pasiekia tašką savo progrese, kai jie ima nebeprogresuoti ir aiškina tai sakydami: „dietos neveikia“, „turiu blogą genetiką, todėl visuomet būsiu storas“… Šie aiškinimai vaizduoja jų mąstyseną, tikėjimą nepakeičiamumu.
Kiti žmonės taip pat pasiekę šį tašką, jį aiškina kitaip. Jie sako tokius dalykus kaip: „šią savaitę per daug valgiau blogo, nesveiko maisto“ arba „dar neradau dietos savo kūno tipui“. Štai šie aiškinimai vaizduoja rezultatus tik laikinus.
Žmonės, kurie mato rezultatus kaip pastovią nesėkmę, yra tie, kurie lengvai pasiduoda ir savo nesėkmes aiškina kitomis savo gyvenimo sritimis arba netgi kitokiu savęs supratimu. Viena yra sakyti – „šią savaitę maitinausi prastai, nes keliavau“(tikėjimas tik laikinu poelgiu ir aplinka) ir kita yra sakyti – „aš storas dėl to, kad tokia mano genetika“ (tikėjimas nepakeičiamumu).
Atsiminkite, storumas – tai laikina būklė, ne asmenybė
Žmonės,kurie mato iššūkius ir kliūtis kaip laikiną bei vertingą patirtį, tai tie, kurie niekados nepasiduoda. Jeigu jūs mokytumėtės iš savo patirties, nekartotumėte praeities klaidų ir niekados nepasiduotumėte, jūsų sėkmė būtų neišvengiama.
10/10 straipsnis, butent taip ir yra ir saleje ne viena girdejau kaip taip kalbejo , ka ce raso. ir perskaites net nustebau kad as esu buldogas :DD nes man ir drauge sako nepasieksi niekad neuzlipsi ant senos ir draugai bet as po truputi einu i prieki nieko neklausidaas ir kiek pajiegiu tiek sportuoju :)) vis labiau ir labiau dajungiu pratimus mityba ir t.t
Storam lengviau numest svori negu kudam priaugt bet viskas imanoma ir su laiku ateina jai to sieki bet koke kaina
Bet tas storas sportuoja ir galvoja kad jau paskutinioji ateina kaip sunku…
Esu stambus žmogus. sportuoju nes man tai patinka nesirengiu pasiekti kažkokių aukštumų darau tai dėl savęs kiti mano,kad tai yra laiko švaistymas nes neturiu six pack ir nesu raumenų kalnas,bet laiku einant vis mažiau žmonių drįsta kažką sakyti,nes tie kurie ilgiau sportuoja,bet rečiau lankosi salėje-jų rezultatai jau blogesni nei mano :o niekada nepasiduokite ir pamatysite kaip pasiduoda kiti-aukso žodžiai
Saunuolis! Taip ir toliau!
Sportuoju jau antri metai, esu stambus. Dauguma draugų anksčiau taip sakydavo, dabar tai sako vien dėl smagumo, nesistengia įžeist ar ką..
Dabar, kai, neslėpsiu, drąskausi salėj iš paskutiniųjų, visada, vis daugiau, mano nuomone, achujienai užsikočiojusių bachūrų gaunu vis daugiau respecto. Ta prasme, jie sveikinasi, prašo pasaugot ar paduot štangą. Malonu pačiam ir jaučiuosi fiziškai stiprus, bei pamažu krenta svoris. Man didelis pasiekimas yra tas, kad nekenčiu poilsio dienos, myliu prakaitą, kuris teka nuo manęs upeliais, dėl to didžiuojuos. Tik vienas trūkumas, kad nereguliuoju mitybos..
Esmė ta, kad nesvarbu, tu storas ar plonas, bet jeigu tu atsiduosi visas, paliksi visas jėgas tame, ką tu darai, gausi pagarbą ir fizinę jėgą. Va tai ir yea didžiausia motyvacija pasaulyje, jos niekas nepakeis ir nenurungs. Ir kol mane sveikinsis bahūrai, kurie atrodo axujienai, tol nesustosiu, nesvarbu, kad aš stambus. Kaip vienas draugas sakė: „Tu anksčiau buvai storas, dabar stambus“
!!!
Pagarba uz toki pozityvu mastyma ir darba!
Keep going!
Salėj tu progresuoji atėjes judi šuoliais į priekį kol tavo draugai degraduoja gerdami nieko neveikdami :)